Pieno kainų skerspjūvis. Ką teks išbarti?

Pirkėjams rūpi, kokią dalį „grietinėlės“ iš jų sumokėtos pieno kainos nusigriebia kiekvienas pieno rinkos dalyvis.

Pieno ir jo produtų kainos parduotuvėse dažnokai kinta.<br>D.Umbraso nuotr.
Pieno ir jo produtų kainos parduotuvėse dažnokai kinta.<br>D.Umbraso nuotr.
Pieno ir jo produtų kainos parduotuvėse dažnokai kinta.<br>D.Umbraso nuotr.
Pieno ir jo produtų kainos parduotuvėse dažnokai kinta.<br>D.Umbraso nuotr.
Pasak E.Simonio, įprasta, kad procentinis pasiskirstymas galutinėje pieno produktų kainoje suprantamas kaip ūkininko, perdirbėjo ar prekybininko uždarbis, bet taip nėra.<br>D.Umbraso nuotr.
Pasak E.Simonio, įprasta, kad procentinis pasiskirstymas galutinėje pieno produktų kainoje suprantamas kaip ūkininko, perdirbėjo ar prekybininko uždarbis, bet taip nėra.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Egidijus Simonis

May 10, 2016, 4:14 PM, atnaujinta May 26, 2017, 12:57 AM

Pieno centro duomenimis, galutinėje pieno produktų kainoje mažmeninės prekybos dalis sudaro 19,7 proc., pieno perdirbėjų dalis siekia 21,7 proc., pieno ūkių – 41,2 proc.  Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalis siekia 17,4 proc. visos pieno gaminių mažmeninės kainos. 

Dažnai minėtas procentinis pasiskirstymas galutinėje pieno produktų kainoje suprantamas kaip ūkininko, perdirbėjo ar prekybininko uždarbis. Bet taip nėra. Nes reikia atskirai įvertinti kiekvieno rinkos dalyvio patiriamas veiklos išlaidas visame pieno produktų gamybos cikle – nuo žaliavinio pieno pagaminimo fermoje, jo perdirbimo į sūrį, sviestą, varškę ir kitus produktus iki pieno gaminių atsiradimo ant mūsų stalo.

Pieno perdirbimo įmonėse trečdalį veiklos išlaidų sudaro pieno perdirbimo ir gamybos sąnaudos, įskaitant darbo užmokestį, išlaidas energetikai ir amortizaciją. Kone tiek pat sudaro išlaidos papildomiems pirkimams, atmetus žaliavinio pieno įsigijimą – tai pakuočių, taros, prieskonių, džemų ir uogienių įsigijimas.

Dar prisideda žaliavinio pieno surinkimo punktų ir pienovežių parko išlaikymas, pieno produktų sandėliavimas, platinimas, logistika, transportavimas ir kita.

Pasitelkė įvairius duomenis

Perdirbėjai, analizuodami, kokia visoje pieno kainų grandinėje dalis tenka ūkininkui, perdirbėjui, prekybininkui ir mokesčių pavidalu valstybei, rėmėsi didžiausių pieno perdirbimo įmonių pateiktais duomenimis apie pieno gaminių savikainas ir žaliavos kainas, taip pat Konkurencijos tarybos 2015 metais atliktu pienininkystės sektoriaus rinkos tyrimu.

Atlikusi tyrimą Konkurencijos taryba įvertino 7 skirtingų kategorijų pieno produktus: 3,5 proc. ir 2,5 riebumo pieną, 2,5 proc. riebumo kefyrą, 30 proc. riebumo grietinę, 82 proc. riebumo sviestą, liesą varškę ir 22 proc. riebumo varškės sūrį.

Be to, Konkurencijos tarybos analitikai atskirai įvertino pieno perdirbimo įmonių Lukšių pieninės, „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, „Žemaitijos pienas“ ir „Vilkyškių pieninė“ pateiktus duomenis apie produktų pardavimų apyvartas, vidutines pardavimo kainas, vidutines savikainas ir vidutines žaliavos savikainas.

Taip pat įvertino prekybos tinklų „Maxima“, „Iki“, Norfa“, ‚Rimi“, „Prisma“ pateiktus duomenis apie prekybos tinklų apyvartas, vidutines tiekimo ir pardavimo kainas.  

Produktai atpigo

Šių metų balandį, palyginti su 2015 m. balandžio mėnesiu, sumažėjo Lietuvos pieno perdirbimo įmonėse pagamintų sviesto, nugriebto pieno miltelių ir kai kurių rūšių sūrių pardavimo kainos.

Prekybininkai pieno perdirbėjams už 82 proc. riebumo sviesto vidutiniškai mokėjo 2,98 EUR/kg (be PVM) – 12,5 proc. mažiau nei praėjusių metų balandį. 

To paties riebumo fasuoto sviesto pardavimo kaina sumažėjo 8,7 proc. ir sudarė 3,63 EUR/kg (be PVM).

2016 m. balandžio mėn., palyginti su praėjusių metų balandžio mėn., ES ir trečiųjų šalių rinkose lietuviško sviesto (82 proc. riebumo) pardavimo kaina sumažėjo labiau nei vietinėje rinkoje, t. y. 15,3 proc. (iki 2,84 EUR/kg (be PVM), o fasuoto to paties riebumo sviestas buvo parduotas apie 4,3 proc. pigiau (vidutinė pardavimo kaina sudarė 3,30 EUR/kg (be PVM). Todėl didžiųjų pieno perdirbimo įmonių pelningumas vidutiniškai sudaro 1–2 proc.

Šių metų balandį Lietuvos pieno perdirbimo įmonės į kitų šalių rinkas „Gouda“, „Tilsit“ sūrius pardavė pigiau nei praėjusių metų balandžio mėn. Eksporto rinkoje „Gouda“ sūriai buvo parduoti apie 10,3 proc. pigiau (vidutiniškai po 2,57 EUR/kg (be PVM), „Tilsit“ sūriai – apie 17,8 proc. pigiau (vidutiniškai po 2,66 EUR/kg (be PVM).

Analizuojamu laikotarpiu į Lietuvos rinką šalies pieno perdirbimo įmonės „Gouda“ sūrius pardavė apie 1,1 proc. brangiau (vidutiniškai po 3,31 EUR/kg (be PVM), o „Tilsit“ sūrių pardavimo kaina sumažėjo apie 15,5 proc. (iki 3,34 EUR/kg (be PVM). Lietuvos mažmeninės prekybos centruose 2016 m. balandžio mėn. vidutinės pardavimo (be akcijų, su PVM) kai kurių pieno gaminių kainos, palyginti su 2015 m. balandžio mėn., taip pat mažėjo: „Gouda“ sūrių – 1,9 proc. (iki 6,74 EUR/kg), „Tilsit“ sūrių – 0,7 proc. (iki 6,78 EUR/kg), 82 proc. riebumo sviesto, sufasuoto į 200 g pakuotes – 1,5 proc. (iki 1,32 EUR už 200 g).

Egidijus Simonis, Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.