Užuot taupę pinigus buitinei technikai, baldams, automobiliui, būsto remontui ar kitiems buitį gerinantiems daiktams įsigyti, šiuo metu skolinimąsi jau rinktųsi beveik penktadalis (19 proc.) lietuvių, kai pernai jų dalis sudarė 17 proc. Tai parodė specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.
Skolintis labiausiai linkęs jaunimas
Lietuvos banko duomenimis, pernai išduotų vartojimo paskolų suma augo 27 proc. nuo 337 mln. mln. EUR 2014 metais iki 429 mln. EUR 2015 metais. Išduotų vartojimo paskolų skaičius taip pat ūgtelėjo apie 7 proc.
Pasak banko „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovo Rolando Norvilo, pastebima, kad gyventojai yra labiau patenkinti savo finansine situacija, užimtumu ir šalies ekonomine padėtimi. Tai patvirtina ir bendras vartotojų pasitikėjimo rodiklis, kuris per pastaruosius dvejus metus, vertinant kovo mėnesio duomenis, ūgtelėjo 4 proc. punktais – nuo minus 11 praėjusiais metais iki minus 7 šių metų kovą.
Minėto tyrimo rezultatai taip pat patvirtina šią tendenciją – nors savo materialinei gerovei verčiau taupytų nei skolintųsi dar didžioji dalis (šiemet – 75 proc., pernai – 78 proc.) Lietuvos gyventojų, linkusių imti paskolas ar pirkti išsimokėtinai pastaraisiais metais vis daugėja – ypač tarp jaunesnių žmonių.
Štai, pavyzdžiui, šiemet net dešimtadaliu daugiau nei pernai 18-29 metų amžiaus lietuvių teigė, kad savo pirkiniams skolintųsi, o ne taupytų (pernai – 23 proc., šiemet – 33 proc.). Tokiai minčiai pritarė ir 8 proc. daugiau negu pernai 30-39 metų amžiaus lietuvių (33 proc. lyginant su 25 proc.).
„Neturėtų būti keista, kad daugėja pirkiniams skolintis, o ne taupyti linkusių lietuvių. Tai rodo, kad esame labiau užtikrinti savo ateitimi bei sparčiai panašėjame į vakarų visuomenes, kuriose skolintis vienam ar kitam pirkiniui ar, tarkime, būsto remontui yra lygiai taip pat įprasta kaip turėti sąskaitą banke ar atsiskaitinėti banko kortele. Jaunoji lietuvių karta jau nebenori laukti geresnės ateities, jaunimas nori ją susikurti dabar“, – sako „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.
Nedaug nuo jų atsilieka ir 40-49 metų amžiaus Lietuvos gyventojai, iš kurių 29 proc., norėdami pagerinti savo buitį, yra pasiryžę skolintis. Pernai jų dalis sudarė 27 proc.
Apskritai, linkusiųjų skolintis dalis, lyginant su praėjusiais metais, kuomet buvo atliktas analogiškas tyrimas, bent keletu procentų paaugo visose amžiaus grupėse, išskyrus tarp 60-69 metų gyventojų.
Drąsiausiai skolinasi gyvenantys geriausiai
Atliktos apklausos duomenys rodo, kad skolintis labiausiai yra linkę aukščiausias pajamas (351 EUR ir daugiau vienam šeimos nariui) gaunančių namų ūkių nariai. Daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) tokių asmenų, yra linkę pirkiniams skolintis, o ne taupyti. Pernai jų dalis sudarė 17 proc.
„Tai, kad skolintis labiausiai pasiryžę aukščiausias pajamas gaunantys gyventojai, nėra atsitiktinumas. Didesnėmis lėšomis disponuojantys asmenys gali skolintis drąsiau, jie jaučiasi labiau užtikrinti savo ateitimi. Be to, didesnes pajamas gaunantys gyventojai paprastai turi ir didesnių poreikių, jų materialinės gerovės lūkesčiai yra didesni, o jų išsipildymo šis gyventojų segmentas nėra linkęs laukti ilgus metus. Reikia nepamiršti, kad skolinimuisi taip pat reikia turėti finansinių galimybių, o daugiau uždirbantys gyventojai dažnai turi jų daugiau“, – sako R. Norvilas.
Anot jo, augant pragyvenimo lygiui, šalyje besiskolinančių ir tokiu būdu savo gerovę kuriančių gyventojų turėtų tik daugėti.
Skolinasi dėl geresnio gyvenimo dabar
Lygiai pusė gyventojų, šiemet teigusių, kad pirkiniams mieliau skolintųsi nei taupytų, darytų tai, nes nori gyventi geriau dabar, o ne laukti, kol tam tikrus daiktus ar nekilnojamąjį turtą galės įsigyti iš santaupų. Pernai taip teigė 38 proc. apklaustųjų.
Tuo tarpu prieš metus pagrindine skolinimosi priežastimi gyventojai dažniau nurodė negalėjimą tam tikro pirkinio įsigyti iš karto. Pernai taip teigė 61 proc. apklaustų gyventojų, kai tuo metu šiemet šią priežastį nurodė jau tik 45 proc. respondentų.
„Apklausos duomenys patvirtina gerėjančią lietuvių finansinę padėtį – šiemet net 16 proc. mažiau gyventojų atsakė, kad skolintųsi dėl to, jog negalėtų įsigyti konkretaus daikto iš karto. Panašu, kad gyventojai paskolas jau suvokia kaip priemonę savo gerovei susikurti, o ne kaip finansinių problemų sprendimo būdą“, – sako R. Norvilas.
Įdomu ir tai, kad šiemet geresniam gyvenimui dažniausiai skolintųsi Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai, o mažiausiai šiam tikslui paskolas imti yra linkę sostinės gyventojai, nors praėjusiais metais vilniečiai dar buvo antri pagal šį pasirinkimą
Anot R. Norvilo, besiskolinančiųjų ar linkusių skolintis Lietuvos gyventojų geografija taip pat plečiasi – jei pernai skolinimąsi geresnei buičiai užsitikrinti būtų rinkęsi tik mažiau nei ketvirtadalis (24 proc.) kaimo gyventojų, tai šiemet dėl šios priežasties tai darytų jau daugiau nei pusė jų (53 proc.).
„Šių metų vasario mėnesį „Bigbank“ užsakymu atlikta apklausa taip pat parodė, kad apie 25 proc. kaimo ir mažesnių miestų gyventojų buityje nieko nestinga. Šis skaičius maždaug dešimtadaliu mažesnis nei pernai. Žvelgiant į abiejų apklausų duomenis, galima daryti prielaidą, kad savo padėtį vertindami prasčiau, provincijos gyventojai yra labiau linkę skolintis“, – sako R. Norvilas.
Galvoja ir apie ateitį
Nors, panašu, kad vis daugiau lietuvių nėra linkę svajoti apie geresnę buitį po penkerių ar dešimties metų ir imasi veiksmų jai užsitikrinti jau dabar, vienas dalykas nesikeičia – didžioji dauguma lietuvių yra linkę galvoti apie tai, kokį turtą paliks savo vaikams. Tai daro 65 proc. šalies gyventojų ir šis skaičius nuo praėjusių metų praktiškai nė kiek nepasikeitė.
„Be abejo, vaikų gerovė daugeliui gyventojų yra itin svarbi. Tai itin rūpi vyresniems gyventojams, kurie savo gyvenimą kūrė padedami artimųjų ar tėvų – jie taip pat linkę rūpintis savo vaikų gerove. Vis tik jaunimas šiandien jau yra labiau linkęs laikytis požiūrio, kad kiekvienas žmogus pats yra atsakingas už savo laimę, todėl, pavyzdžiui, tik 35 proc. jauniausių gyventojų yra linkę galvoti apie turtą, kurį paliks atžaloms“, – įsitikinęs R. Norvilas.
Anot R. Norvilo, vis didesnei daliai visuomenės labiau vertinant asmeninę nepriklausomybę, gebėjimą apsirūpinti materialiai pačiam, gyventojų rūpestis dėl to, koks turtas liks jų vaikams, gali mažėti, nors dėmesys artimųjų gerovei, jo manymu, išliks visuomet.
