Remiantis Eurostato duomenimis, pernai Europos Sąjungos (ES) šalyse beveik du trečdaliai (65 proc., apie 292 mln. gyventojų) visų interneto naudotojų apsipirkdavo neišeidami iš namų, t. y. internetu. Tuo tarpu Lietuvoje internetu apsiperka beveik perpus mažiau – tik 32 proc. internautų.
Esame tvirčiau prisirišę prie tradicinio apsipirkimo būdo nei mūsų artimiausi kaimynai: pavyzdžiui, Latvijoje internetu perka 38 proc., Lenkijoje – 37 proc., o Estijoje – net 59 proc. interneto naudotojų. Regis, vėl neturime kuo didžiuotis, tačiau diagnozuoti, kad Lietuvos rinkos e. komercijos potencija nepakankama, būtų skubota ir klaidinga. Potencijos ir perspektyvų augti tikrai turime!
Vien per 3 pirmuosius šių metų mėnesius internetu pripažįsta apsipirkę 22 proc. interneto naudotojų. Atkreipkime dėmesį, kad prieš dvejus metus jų tebuvo 19 proc., 2012 m. – 14 proc., o 2010-aisiais – tik 7 proc. Akivaizdu, kad per pastaruosius šešerius metus padarytas nemenkas šuolis, nes mūsų pirkimo internetu tempas išaugo net triskart!
Galėtume pasitenkinti tuo, kad e. prekybos rinka Lietuvoje turi potencijos augti, tačiau paieškoti tos stebuklingos piliulės, galinčios paspartinti jos augimą, irgi verta. Todėl ir nutarėme atidžiau panagrinėti, kaip, kada ir ką lietuvaičiai perka internetu.
Pasaulyje kasmet atliekami įvairiausi tyrimai, kuriais bandoma išsiaiškinti gyventojų pirkimo internetu įpročius. Tipiškas pirkėjas internetu šiandien vis dažniau perka naudodamasis savo mobiliuoju telefonu. Mūsų tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje kas antras internetu perkantis naudotojas tai daro per stacionarųjį kompiuterį. Apsipirkti internetu išmanųjį telefoną pasitelkia 28 proc., planšetę – 14 proc. lietuvių internautų pirkėjų.
Ne mažiau įdomu buvo sužinoti, kada ir kur apsiperkame internetu: darbe, namuose po darbo, pietaudami ar gulėdami lovose... Išsiaiškinome, kad šiek tiek daugiau nei pusė lietuvių (51 proc.) apsipirkti linkę namuose, tačiau beveik ketvirtadalis jų tai daro ir darbo metu.
Praėjusiais metais panašų tyrimą JAV ir Kanadoje atlikusi „Master Card“ nustatė, kad net 4 iš 10 (37 proc.) respondentų internetu apsiperka lovoje, ketvirtadalis renkasi tualetą, dar 15 proc. – gerdami kavą ar pietaudami restorane. Taip pat ir britai, kurie visoje ES pirmauja pagal e. prekybos populiarumą tarp interneto naudotojų, beveik ketvirtadalį savo pirkinių įsigyja gulėdami lovoje. Tuo tarpu mes, lietuviai, tai darome rečiausiai – patogiai įsitaisę pataluose apsiperka tik 1 iš 10 šalies gyventojų, įsigyjančių prekių internetu. Lovoje tai daryti nepatogu, nesaugu ar nesame tinkamai tam pasiruošę, susikaupę?
„Nielsen“ atliktas tyrimas rodo, kad internetu perkantys Lietuvos gyventojai e. parduotuvėse dažniausiai ieško rūbų (35 proc.), kosmetikos (31 proc.), prekių namams (30 proc.), elektros prietaisų ir išmaniųjų įrenginių (29 proc.). Internetu lietuvaičiai perka ir knygas (27 proc.), o ištisoje prekių vaikams industrijoje sukasi tiek turintieji, tiek neturintieji atžalų (26 proc.). Internetu įsigyjamą prekių proporcijos, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, varijuoja, tačiau pirkiniai – iš esmės tie patys.
Tendencijos rodo, kad pasaulyje kasmet auga baldų ir net transporto priemonių pardavimas internetu. Kalbant apie automobilius, vienas iš didžiausių drąsos ir sėkmingos prekybos pavyzdžių galėtų būti JAV veikianti naudotų automobilių kompanija „Carvana“, kuri dar 2013 m. pasiūlė automobilį įsigyti per „iPhone“ ir jau kitą dieną nemokamai jį pristatyti iki namų durų.
Kompanijos pardavimo apimtis nuo 4 mln. dolerių per metus 2015-aisiais išaugo iki 140 mln., o šiemet planuojama, kad pardavimas išaugs net dukart – iki 300 mln. dolerių. Tuo tarpu Lietuvoje dar negreit bus pralaužti ledai, kai internetu pirksime... baldus, kurių per pastaruosius 3 mėnesius įsigijo vos 1 iš 20 internetu perkančių lietuvių ar transporto priemonę. Tyrimo rezultatai rodo, kad tik 1 iš 100 Lietuvos gyventojų internetu ryžtųsi pirkti dviratį.
Ekspertai pripažįsta, kad šiandien erotinių prekių industrija tampa e. prekybos rinkos sunkiasvoriu. 2015-aisiais 20 mlrd. JAV dolerių siekusi rinka, prognozuojama, iki 2020 m. ūgtelės daugiau nei triskart ir pasieks 60 mlrd. dolerių. Pastebima, kad žmonėms drąsiau erotinių prekių įsigyti internetu, tačiau iš visų apklaustųjų Lietuvoje šių prekių prisipažįsta pirkę tik 4 proc. visų pirkėjų (gal ne visi drįsta prisipažinti?), tai – viena nepopuliariausių prekių internetinėje prekyboje.
Neabejoju e. komercijos Lietuvoje galimybėmis, tačiau spartesnei jos plėtrai, būtinos permainos. Šiuo metu lietuviai dažniausiai apsiperka e. parduotuvėje pigu.lt (37 proc.); toliau tarp populiariausių lietuviškų e. parduotuvių rikiuojasi: senukai.lt (9 proc.), knygos.lt (8 proc.) ir varle.lt (5 proc.). Nacionalinėje e. komercijos rinkoje lyderiai bei esantis atotrūkis tarp jų yra akivaizdūs.
Preziumuoju, kad internetinę prekybą įsiūbuoti galėtų aktyvesnių ir kūrybiškų rinkos žaidėjų, siūlančių internetinėje erdvėje itin platų prekių asortimentą prekių, kurių galima įsigyti vienoje vietoje, atsiradimas. Prekybos centrus, kurie šiandien daugeliui atstoja ir laisvalaikio praleidimo būdą, rinksimės tol, kol neturėsime pakankamai alternatyvų tradiciniam apsipirkimo būdui ir neatsiras atraktyvių pasiūlymų, skatinančių pirkti internetu.
Žinoma, neapsieisime ir be pirkimo internetu edukacijos, baimių ir nepagrįstų stereotipų naikinimo. Nepasitikėjimas internetine parduotuve, kurios negalima fiziškai pamatyti bei vis dar gajus įprotis pačiupinėti prekę prieš perkant – vienos pagrindinių vangaus apsipirkimo internetu priežastys. Sąlygiškai žemas perkančiųjų per mobiliuosius įrenginius skaičius ir noras sėsti prie darbo stalo ar asmeninio stacionaraus kompiuterio monitoriaus liudija, kad pirkimas internetu vis dar mena „džiungles“, kuriose slypi įvairūs pavojai. E. prekybininkai klientų pasitikėjimą turi pelnyti skatindami kuo platesnį gyventojų ratą išbandyti apsipirkimo internetu galimybes.
Tą galima padaryti per įvairias akcijas ar nemokamą pirkinių pristatymą. Būdami tarpininkais tarp pardavėjo ir pirkėjo, esame irgi pasiruošę padėti įveikti pirkimo internetu baimę: plėsti pirkinių pristatymo ir jų grąžinimo galimybes, esant žalai, padarytai transportavimo metu, garantuoti jos atlyginimą, užtikrinti kokybišką siuntų pristatymą. Kai pirkimo internetu baimės nebeliks, pasikeis ir mūsų įpročiai, leisiantys dažniau „tai“ daryti – net ir lovose.
Juozas Buitkus yra „Baltic Post“ vadovas
