„Mūsų tyrimas atskleidė, kad net 66 proc. visų dirbančiųjų aiškiai nesupranta ar apskritai nežino, kokių rezultatų darbe iš jų laukiama. Vadinasi, šalies įmonės ir organizacijos labai dažnai neįvardija arba tiksliai nesugeba iškomunikuoti darbuotojams tikslų, kurių jie turi siekti. Dar rečiau darbdaviai linkę susieti pasiektus darbo rezultatus su finansiniu paskatinimu, nors tai yra svarbi motyvacinė priemonė, galinti ženkliai padidinti darbuotojų pasitenkinimą“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Personalo departamento direktorė Virginija Mikutaitė.
„Viena iš pamatinių motyvacijos valdymo tiesų – jei norime, kad kažkas būtų padaryta, turime padėti aiškiai suprasti, kas ir kodėl turi būti padaryta ir kaip už tai bus atlyginta. Kaip pastebime iš darbuotojų įsitraukimo tyrimų rezultatų Lietuvoje, organizacijoms šią tiesą įgyvendinti realybėje sekasi gana skirtingai“, – teigė konsultacijų bendrovės „OVC Consulting“ partnerė Almanta Jakštaitė Vinkuvienė.
„Lietuvos draudimo“ atliktoje apklausoje tik 33 proc. respondentų nurodė aiškiai žinantys, kokių darbo rezultatų iš jų tikisi darbdavys. Tuo metu 28 proc. teigė, kad darbdavio lūkesčiai jiems nėra itin aiškiai įvardyti, o net 38 proc. tvirtino, kad darbdavys nėra nurodęs, kokių rezultatų iš jų laukiama.
Kaip parodė tyrimas, pasiekti asmeniniai tikslai darbe dar rečiau yra susiejami su konkrečiu finansiniu paskatinimu. Tik penktadalis „Lietuvos draudimo“ apklausos respondentų teigė gaunantys premiją ar papildomą atlygio dalį, priklausančią nuo asmeninių rezultatų. 29 proc. nurodė, kad finansinis atlygis yra susietas su visos komandos rezultatais, o 52 proc. jokio finansinio paskatinimo už pasiektus rezultatus apskritai negauna.
Tikslų žinojimas ir pasitenkinimas darbe – susiję
Tai, kad darbuotojai gerai suprastų jiems keliamus tikslus ir reikalaujamus pasiekti rezultatus, gali būti svarbu ne tik dėl didesnio jų darbo efektyvumo. Tikslų žinojimas yra susijęs su tuo, ar darbuotojas yra apskritai patenkintas organizacija, kurioje dirba.
„Analizuodami mūsų atlikto tyrimo duomenis pastebėjome dar vieną dalyką – stiprų ryšį tarp darbdavio išsakomų lūkesčių, pasiektų rezultatų ir darbuotojų pasitenkinimo savo darbdaviu. Šio tyrimo rezultatai siunčia aiškią žinutę vadovams, kurie turėtų geriau komunikuoti organizacijos tikslus ir tiksliau apibrėžti tai, ko tikimasi iš kiekvieno jos nario“, – pastebėjo V. Mikutaitė.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ tyrimu, daugiau kaip pusė (52 proc.) patenkintų savo darbdaviu respondentų aiškiai žino jiems keliamus tikslus ir iš jų reikalaujamus rezultatus. Be to, 28 proc. patenkintų savo darbdaviu darbuotojų nurodė gaunantys finansinį atlygį už pasiektus rezultatus.
Aiškių lūkesčių nebuvimas organizacijoje ir nepasitenkinimas yra dar reikšmingiau susiję. Didesnioji dalis (61 proc.) nepatenkintų savo darbdaviu darbuotojų nurodė, kad jų darbdavys nėra konkrečiai įvardijęs tikslų ir, kas bus laikoma teigiamu rezultatu. Dar didesnė nepatenkintų darbuotojų dalis (68 proc.) sakė, kad už pasiektus rezultatus organizacijoje jie nėra kaip nors skatinami.
Geriausi darbdaviai rezultatus sieja su finansiniu atlygiu
Pasak A. Jakštaitės Vinkuvienės, pasiektų rezultatų susiejimas su finansiniu atlygiu yra vienas pamatinių dalykų, kuriuos taiko rinkoje pagal darbuotojų įsitraukimo rodiklius pirmaujantys darbdaviai.
„Aukštus darbuotojų įsitraukimo rodiklius pagal „Aon“ Geriausių darbdavių tyrimą užsitikrinančiose organizacijose šiam aspektui suteikiama didesnė svarba. Ir tam yra priežastis. Tiek finansinio atlygio sistema, tiek nefinansinis pripažinimas, kurio sulaukiama iš vadovo ir organizacijos, bent 70 proc. darbuotojų motyvuoja stengtis ir pasiekti numatytus tikslus“, – teigė A. Jakštaitė Vinkuvienė.
Anot jos, geriausių darbdavių vadovai taip pat skiria daug dėmesio tam, kad darbuotojai iš tiesų žinotų ir vienodai suprastų, kokio darbo rezultato organizacija iš jų tikisi. Pasiekus jį, įvairiomis motyvavimo priemonėmis išreiškiamas pripažinimas darbuotojui.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto tyrimų bendrovė „Rait“, kuri visoje šalyje apklausė tūkstantį 18–55 metų amžiaus įvairiose srityse ir įvairias pareigas užimančių arba šiuo metu aktyviai darbo ieškančių respondentų.
