„Kai pradedame kalbėti apie valstybės ateitį, tvarią valstybės ateitį, turime suprasti, kad be kūrybingo žmogaus, kuriančio savo ir visuomenės gerovę, negalime kurti savo valstybės“, – kreipėsi jis į projekto „Renkuosi mokyti!“ 7-tos mokytojų kartos susitikimo svečius.
Švietimo sistemos vaizdas nuvylė
Anot jo, žvelgdami į ateities perspektyvas verslininkai ėmė domėtis tuo, kas iš tiesų vyksta šalies švietimo sistemoje, ar tikrai ugdomi tokie žmonės, kurie ateityje galėtų pasirūpinti savimi, savo šeimomis, bendruomenėmis nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
„Matote, kad šiandien nebėra taip, kaip buvo užvakar, o poryt nebebus taip, kaip yra šiandien. Pasaulis keičiasi taip greitai, kad su šiais pokyčiais nebespėjame. Ar globaliame pasaulyje, kuriame egzistuoja begalė informacijos, žmogus sugebės būti žmogumi? Kai pradedame apie tai diskutuot, suprantame, kad pats svarbiausias žmogus yra mokytojas“, – kalbėjo D.Dargis ir pridūrė, kad privalu domėtis, kaip mokykloje ruošiami vaikai, kaip sekami globalūs pasaulio pokyčius, ruošiami mokytojus ir kt.
„Kai ėmėme nuodugniau domėtis, tai pamatėme, kad egzistuojanti sistema nei iš tolo neatliepia tų rūpesčių ir lūkesčių, kurie mūsų laukia. Deja, šiuo metu veikianti sistema yra dar labai toli nutolusi nuo to, ko mums iš tikrųjų reikės. Pirmiausia turime sutarti dėl, kad mokytojas yra kertinė figūra, kai kalbame apie Lietuvos ateitį“, – pabrėžė Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas.
Kokia tikimasi iš šių dienų mokytojo?
R.Dargis negailėjo kritikos politikams, kurie ruošdamiesi rinkimams jau dabar savo partijų programose žada kelti atlyginimus, sutvarkyti mokyklas ir taip tikisi, kad švietimo sektoriaus problemos bus išspręstos. „Pirmiausiai turime galvoti apie tai, koks yra XXI a. vidurio žmogus? Kokių gebėjimų reikia žmogui, kad globalioje technologijų sistemoje galėtų kurti pridėtinę vertę? Juk tų darbų, kurie šiandien tokie įprasti ir rutiniai – tiesiog nebebus.
Kokia tada bus žmogaus vieta? Kokiu greičiu veiks technologijos ir kaip tai paveiks mūsų gyvenimą? Tuomet suprantame, kad turime atsakyti į klausimą, kas yra šių dienų mokytojas? Ar jis tik informacijos perskaitytojas, patikrinantis, ar vaikai ją teisingai suprato? Ar šiandien globalios informacijos sistemoje reikia padėti vaikui susigaudyti, kaip surinkti informaciją ir kaip su ja sukurti pridėtinę vertę“, – kalbėjo R.Dargis.
Jis prisiminė neseniai Kauno technologijos universitete vykusią diskusiją, kurios metu vienas profesorius R.Dargiui kalbant apie pridėtinės vertės kūrimą ir tai, kad kiekvieno žmogaus esmė atsiskleidžia per pridėtinės vertės kūrimą, pareiškė kategoriškais su juo nesutinkantis.
„Jis teigė nenorintis, kad jo vaikas kalbėtų verčių kategorijomis bent kol sulauks pilnametystės. Jis sakė norintis, kad domėtųsi grožiu, menu ir t.t. Tuomet supratau, kiek giliai mes dar nesusikalbama visuomenėje dėl to, kas yra žmogaus vertė. Ji juk nepamatuojama nei doleriais, nei eurais, juk jei kompozitorius sukuria kūrinį, kuris milijonams sukuria puikią nuotaiką, tai juk čia taip pat vertė. Todėl šiandien ypač svarbu kalbėtis su karta, kuri turi įsipareigojimą ugdyti jaunąją kartą“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad visuomenė turi investuoti į mokytojus, nes jie turi žinoti, kokių savybių reikia vaikui, kad šis sugebėtų kurti savo gerovę.
Sėkmę lemia ne pinigai, o idėjos
„Mano karta jau nueinanti, esame seneliai, kurie po dešimtmečio išeis, o jums reikės čia gyventi ir kurtų, o nuo tokių žmonių, kuriuos jūs čia užauginsite, kokį supratimą ir gebėjimus jam įdėsite, tokia bus Lietuva“, – kalbėjo R.Dargis jaunų mokytojų auditorijai.
Jis prisipažino, kad kiekviena pasitaikiusia proga šalies verslininkus ragina eiti į mokyklas, bendrauti su moksleiviais, pasakoti savo sėkmės istorijas: „Kai vaikų paklausiu, kas yra svarbiausia versle – dažniausiai atsakoma, kad pinigai. Netiesa, svarbiausia yra idėja. Skatinu verslininkus papasakoti vaikams ne tik apie šiandien kuriamo produkto idėją, bet ir tai, kokios dar idėjos iš to išsigeneravo ir tuomet turėsime visiškai naują kartą.“
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas teigė, kad kartais stengiamasi sukurti priešpriešą sakant, kad verslui reikia gerų darbininkų: „Jei žiūrėsime siaurai – taip, bet jei žvelgiame į visą valstybę, tai mums reikia kuriančių žmonių. Pridėtinė vertę kuriantys žmonės leis atsirasti dar daugiau galimybių visoje visuomenėje. Esame visi skirtingi, bet turime kiekvienas atrasti savo vietą.“
