Kategoriško atsisakymo nagrinėti keliamą problemą, kaip matome, jau nėra (taip būdavo anksčiau), taigi jau galima kalbėti ir įrodinėti. Tai jau teigiamas ženklas. 2001 metais priimtą sprendimą uždaryti šią atšaką lėmė tai, kad Marcinkonių–Druskininkų ruože dalis geležinkelio ėjo per Baltarusijos teritoriją.
Tačiau būtent pati Baltarusija norėtų „atšaldyti“ ir visą Gardino – Vilniaus liniją. Apie tai baltarusiai kalbėjo ir neseniai vykusiame Baltarusijos ir Lietuvos ekonominiame forume.
Atrišus visomis trimis kryptimis Pariečės geležinkelio mazgą, galima būtų atstatyti ne tik geležinkelio susisiekimą su Druskininkais, bet ir Vilniaus – Gardino geležinkelį, taip pat tradicinę šimtmečius veikusią Vilniaus – Varšuvos geležinkelio liniją, o žvelgiant dar toliau ir Peterburgo – Varšuvos geležinkelį.
Ką reikėtų padaryti Lietuvos pusei? Tiesiog atstatyti tą geležinkelį, o konkrečiai – pakloti bėgius, nes pylimai, ačiū Dievui, nesugriauti. Tiesa, prie Druskininkų paskubėta net geležinkelio kvapą panaikinti ir geležinkelio trasa pradėta užsodinti mišku. Švelniai tariant, keistas sprendimas, nes, pvz., buvusi Alytaus – Varėnos geležinkelio trasa palikta turistams dviratininkams, norui esant galima važiuoti ir mašina.
Tai nepaprastai romantiška kelionė, tarsi laukiant iš istorijos atsklindančio traukinio švilpuko. Ar negalėjo taip būti ir Druskininkuose, 10 km atstumą buvusiu geležinkeliu dviračiais pavažiuoti iki pat sienos? Žodžiu, buvo paskubėta išardyti Pariečės Druskininkų geležinkelį, ypač žiūrint iš dabartinių, Druskininkų klestėjimo pozicijų, beje, ūkiniai kurorto poreikiai be geležinkelio irgi kenčia.
Vilniaus – Gardino geležinkelio trasos atnaujinimas taip pat turėtų perspektyvą, turint pavyzdį – klestinčią Vilniaus – Minsko liniją. Sutarus dėl Gardino, nuo jo į Lenkiją jau yra ir europinė vėžė, ir elektra, galima būtų imtis dar rimtesnių darbų: tokio paties tipo geležinkelį pratęsti iki Vilniaus. Tuomet reikėtų elektrifikuoti Senųjų Trakų – Gardino ruožą, dėl vėžės galbūt būtų kebliau.
Vis dėlto, keliaujant į Europą, tą vėžę vis tiek kažkur reikėtų keisti, kodėl nepradėti nuo Vilniaus? Pavyzdžiui, atstačius Peterburgo – Varšuvos (per Vilnių) maršrutą, iki Vilniaus liktų vadinamoji rusiška vėžė, o nuo europietiško Vilniaus ir europietiška vėžė. Prisiminkime, kad vilniečiai tarpukariu poetiško pavadinimo traukiniu „Šiaurės žvaigždė“ („Gwiazda Północy“) 423 km trasą į Varšuvą per Gardiną įveikdavo per 5 valandas 25 minutes. Palyginimui, iš Kauno iki Balstogės geležinkelio kelionė dabar trunka penkias valandas, po jos dar pustrečios valandos iki Varšuvos, o vilniečiams dar reikėtų pridėti gerą valandą iki Kauno...
Įdomu, kad iš Kauno į Varšuvą per Vilnių, o ne per Šeštokus, irgi būtų greičiau. Europinė Šeštokų linija juk buvo numatyta krovininiams traukiniams. To niekas neslėpė. Dar daugiau – ir iš Rygos ar Talino per Vilnių, o ne per Kauną taip pat būtų arčiau ir greičiau. Tokiu būdu Baltijos geležinkelis per Vilnių užtikrintų pakankamai didelį keleivių srautą, būtent šią sąlygą stato Baltarusija, prieš atidarydama Gardino liniją.
Sutrumpėjusi kelionė iš Vilniaus į Varšuvą taptų reikšmingu masalu Baltijos šalių keleivių srautui. Ką sako tokio sprendimo kritikai? Pirmiausia, pasienio kontrolė, kuri esą ilgai užtruktų ir niekais paverstų tokios kelionės privalumus.
Tai išsprendžiamas dalykas, tai rodo ir Vilniaus-Minsko linija, kur ta kontrolė efektyviai veikia, be jokių kelionės laiko trukdžių, o apskritai, dar neaišku, ar iš viso ateityje tos kontrolės reikės. Šių metų pradžioje (2016 02 15) Europos Sąjunga pareiškė, kad jau numatytas reikšmingas vizų režimo su Baltarusija palengvinimas. Žinoma, Lietuva turėtų pasistengti, kad jame būtų ir nestabdomas Vilniaus – Varšuvos linijos funkcionavimas
Tuomet kelionei per Gardiną į Varšuvą tikrai užsidegtų žalia šviesa. Jokių politinių sąlygų Vilniaus–Varšuvos linijai per Gardiną Baltarusija taip pat nekelia. Netgi priešingai, Baltarusija siekia glaudesnio bendradarbiavimo su ES, pvz., Vilniaus–Minsko geležinkelio modernizavimui 40 proc. investicijų gauta iš ES Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos. Tokia programa idealiai tiktų ir Vilniaus–Gardino geležinkelio europiniam atstatymui.
Gardinui Vilnius yra nuo seno žinomas artimiausias didmiestis, iki jo – 170 km, kai iki Minsko dvigubai toliau – 337 km, tiesa, gardiniečiams yra geležinkelio galimybė į Balstogę Lenkijoje, iki jos – 83 km. Vis dėlto, baltarusiams Lietuva yra visais atžvilgiais artimesnė nei Lenkija.
Stiprėjančius susisiekimo kontaktus reikėtų tik sveikinti, sako ne tik Druskininkų meras, bet ir Vilniaus „Akropolio“ savininkai bei visi kiti svečių laukiantys mūsų verslininkai. Kad šios tendencijos nėra trumpalaikės, rodo ir faktas, kad prieš keletą metų Minske atidaryta „Lietuvos geležinkelių“ atstovybė.
Kodėl tų kontaktų ir konkrečiai Vilniaus Gardino geležinkelio vis dar baidomasi? Aukštų Lietuvos užsienio reikalų ministerijos valdininkų nuomone, pagrindinė priežastis yra baimė, kad traukinį Vilnius – Varšuva baltarusiai vieną gražią dieną kažkur prie Gardino ims ir sustabdys (tai gal ir apiplėš?).
Taip samprotaujant, vertėtų atsisakyti bet kokio susisiekimo su Baltarusija, nors jau atsirado ir kelionės laivu galimybė, tuomet laivą iš Druskininkų į Gardiną, matyt, nuskandintų, kalbama ir apie dviračių taką tarp šių miestų.
Pripažinkime, Vilniaus – Minsko geležinkelio kryptis jau dabar klesti, ateityje traukinys šiuo ruožu skries beveik europiniu greičiu. O juk keleiviams greitis yra svarbiausias kelionės faktorius (skirtingai nei kroviniams), pažvelkime, kaip keliaujama Europje: London – Paris: 495 km, 2 val. 15 min.; Paris – Geneva: 408 km, 3 val. 25 min.; Madrid – Barcelona: 621 km, 2 val. 38 min.; Stockholm – Göteborg: 470 km, 3 val. 7 min.; Warszawa – Berlin: 518 km, 5 val. 17 min.
Lygiuokimės į Prancūziją, Angliją, Švediją, Ispaniją, galų gale kad ir Lenkiją, pagal jos Berlyno krypties modelį kelionė iš Vilniaus į Varšuvą gal netruktų ir keturių valandų (panašiai kaip iš Vilniaus į Lietuvos pajūrį).
Beje, iš Peterburgo į Varšuvą važiuojant per Vitebską ir Minską (taip dabar važiuoja traukiniai) – atstumas 1430 km, per Vilnių ir Gardiną – 1100 km. Atstačius šią liniją būtų užtikrintas papildomas ir pakankamai didelis keleivių srautas iš Rusijos Šiaurės Vakarų regiono (su Peterburgu priešaky) į Lenkiją ir iš jos.
Keleivių srautą Baltarusija laiko esminiu faktoriumi, atstatant šį mūsų trumpiausią susisiekimo su Lenkija ir Europa ruožą – remiuosi gautu laišku iš Baltarusijos geležinkelių. Baltarusių nuomone, tokį projektą įgyvendinti reikėtų pradėti nuo Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos ir Lenkijos (pradžiai užtektų Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos) geležinkelių vadovų susitikimo, kur būtų išsiaiškintos tokio projekto įgyvendinimo galimybės, susijusios sąlygos. Iniciatyvą, be abejo, čia turėtų parodyti Lietuva.
Pastačius, tiksliau atstačius europietišką geležinkelį iš Vilniaus per Gardiną į Varšuvą, ta kelių kilometrų atšaka į Druskininkus irgi taptų kurorto europietišku atributu.
Prasidėjusios kalbos Seime ir Vyriausybėje teikia vilčių, kad patogus ir greitas geležinkelio ryšys su Europa, taip pat pačios Lietuvos transporto infrastruktūros pagerinimas taps realybe.
