„Naująjį darbo kodeksą reikėtų vertinti kur kas platesniame kontekste nei vien kaip darbdavio ir darbuotojo santykius. Turime galvoti apie šalies ekonominę plėtrą, naujas darbo vietas, verslą, nuo kurio priklauso visos šalies perspektyvos.
Tikiu, kad kitąmet Pasaulio ekonomikos forumo reitinge pasivysime Estiją ir pagal darbo santykių lankstumą būsime nebe antrame šimtuke, kaip dabar, o antrame dešimtuke. Tai, savo ruožtu, padės prisikviesti užsienio investuotojų“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.
Naujasis darbo kodeksas padės pasirūpinti šalies gyventojų gerove dėl sumažėjusio nedarbo, leis lanksčiau planuoti darbo laiką ir karjerą, veiklą derinti su šeima ir laisvalaikiu, galiausiai, daugiau uždirbti.
Į darbo kodeksą įtrauktos naujos terminuotosios ir projektinės sutartys neterminuoto pobūdžio darbui, bei vadinamieji „nulinių valandų“ kontraktai paskatins darbdavius įdarbinti žmonės ir tuomet, kai darbuotojų reikia tik laikinai, vienam projektui, tad daugiau žmonių galės užsidirbti.
Iki šiol terminuotos sutartys Lietuvoje sudarė mažiau nei 3 proc. visų darbo sutarčių ir tai buvo vienas mažiausių rodiklių ES. Tuo tarpu Europos Komisija atkreipė dėmesį, kad tokios sutartys efektyviai sprendžia jaunimo nedarbo problemą ir padeda jiems po studijų įžengti į darbo rinką.
Taip pat numatyta galimybė dirbti daugiau viršvalandžių, o tai darbuotojams bus papildoma galimybė padidinti pajamas. Beje, už viršvalandžius darbuotojas galės gauti ir papildomų poilsio dienų. Seimas sumažino ir darbuotojų atleidimo sąnaudas. Nuo šiol įspėti apie atleidimą ilgiau nei metus dirbantį darbuotoją bus galima prieš mėnesį, o išeitinė kompensacija sieks dviejų mėnesių atlyginimą.
Be to, po „Sodros“ sparnu kuriamas ilgalaikio darbo išmokų fondas darbuotojams, kurie vienoje įmonėje praleido daugiau nei 5 metus ir turi sunkumų susirasti naują darbą.
„Kiekvienas darbdavys nori pasirinkti tinkamiausius darbuotojus, o ištikus sunkumams turėti daugiau laisvės mažinti sąnaudas, taip pat ir išlaidas darbo jėgai. Jeigu tokios galimybės yra, kuriama daugiau darbo vietų ir verslas auga greičiau. Iki šiol tai buvo įmonių plėtros stabdis ir, kaip parodė patirtis, negalėdamos lanksčiai prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos sąlygų kai kurios bendrovės buvo priverstos užsidaryti“, – sakė V.Sutkus.
Anot jo, nuo šiol darbuotojai su darbdaviais galės lanksčiau suderinti sutarties sąlygas, taip pat didesnę reikšmę įgyja kolektyvinės sutartys, kuriose leidžiama susitarti dėl, pavyzdžiui, ilgesnių atostogų, viršvalandžių.
„Verslo ir darbuotojų portretas Lietuvoje keičiasi. Darbo kodeksas iš tiesų sulaukė daug diskusijų, jo rengimas ir svarstymas užtruko kone metus. Tai rodo, koks svarbus šis dokumentas yra visuomenei.
Džiaugiamės, kad politikai nusprendė permainų nebeatidėlioti ateičiai, o ryžtingai priėmė sprendimą, kuris atitinka šį laikmetį ir neabejotinai turės įtakos verslo perspektyvoms ir ekonomikos plėtrai Lietuvoje“, – teigė V.Sutkus.
