Daugiapakopė švietimo sistema – mokymasis visą gyvenimą
Politikų, verslo, mokslo institucijų ir kitų sričių atstovų keliamos diskusijos apie Lietuvos švietimo sistemos koncepciją ir tikslus, įvairios iniciatyvos siekiant tobulinti ugdymo kokybę yra sveikintinos ir būtinos. Tačiau kol kas visi veiksmai apsiriboja priešrinkiminėmis kalbomis apie bendrojo ugdymo posistemę ir mokytojo profesijos prestižo padidinimą.
LINPRA nuomone, toks švietimo sistemos sampratos susiaurinimas iš jos sąmoningai ar nesąmoningai eliminuojat kitas svarbias švietimo grandis, tokias kaip ikimokyklinį ugdymą, profesinį mokymą, studijas, tęstinį mokymą ir profesinį orientavimą, yra aiški klaida. Kuriant Lietuvos švietimo koncepciją, svarbu aprėpti visą švietimo sistemą, o ne vien bendrąjį ugdymą. Pažangai ir progresui svarbus mokymosi visą gyvenimą principas, susidedantis iš daug etapų: ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo, profesinio ugdymo, studijų ir tęstinio mokymosi, nuolatinio vertybių ir kompetencijų lavinimo, karjeros planavimo (profesinio orientavimo).
Profesinio švietimo galimybių išnaudojimas
Galima pritarti vienos iš politinių partijų keliamam švietimo sistemos tikslui – užtikrinti kokybišką išsilavinimą kiekvienam, nesvarbu kur besimokančiam. Tai teisinga Lietuvos švietimo sistemos misijos dalis. Tačiau LINPRA, atstovaudama daugiausiai darbo vietų sukuriančiam pramonės sektoriui, turi konkretesnių lūkesčių švietimo sistemos pokyčiams Lietuvoje. Asociacija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos pramoninkų konfederacija yra parengusi švietimo sistemos vystymo strategiją ir profesinio orientavimo modelį, pagal kurį keliami tikslai – nukreipti į visas mokymosi pakopas ir dera su mokymosi visą gyvenimą samprata. Tiek inžinerinei pramonei, tiek ir kitoms Lietuvos ūkio šakoms reikia kvalifikuotų specialistų, todėl natūralu, kad pagal šį modelį formuojamas siekis švietimo sistemai – aprūpinti ekonomiką kvalifikuota darbo jėga dabar ir ateityje. LINPRA nuomone, švietimo sistemos misija galėtų tapti siekis suteikti piliečiams išsilavinimą, būtiną pasirengti savo profesinei karjerai taip, kad per savo gyvenimą žmogus sukurtų didžiausią įmanomą pridėtinę vertę sau ir visuomenei.
Tam, kad atitiktų „Industrie 4.0“ keliamus reikalavimus, t. y., galėtų gaminti modernius produktus ir techniką, kurti ateities technologijas ir prisidėti prie aplinkosaugos sprendimų vystymo, inžinerinei pramonei reikalingi kokybišką išsilavinimą įgiję specialistai. Jiems siūlomos modernios ir gerai apmokamos darbo vietos, tačiau jas galinčių užimti specialistų vis dar per mažai. Todėl jau dabar verslas daug dėmesio skiria jaunimo profesiniam informavimui ir technologinių profesijų populiarinimo veikloms. Kad bendrojo ugdymo mokyklose, profesinėse mokyklose trūksta švietimo verslo ir karjeros tema, pritaria ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Todėl pastaruoju metu siekiame sukurti sąlygas profesinėms mokykloms ir verslo įmonėms kartu vykdyti darbuotojų mokymą ir taip ruošti patyrusius, konkrečiai darbo sričiai apmokytus specialistus. Kitaip tariant – skatiname pameistrystės mokymo formų platesnį taikymą profesiniame ugdyme.
Mokslinė veikla – švietimo ar ekonomikos dalis?
Dar viena milžiniška ir šalies raidai svarbi sistemos dalis, priskiriama Švietimo ministerijos prerogatyvai, yra kokybiška mokslinė veikla. Deja, formuojant švietimo sistemos koncepciją, aiškiai pasigendama strateginio požiūrio ir į ją. Mokslas dažnai pamirštamas – taip „susijaukia“ visa švietimo sistemos paradigma. Arba mokslo sritis suplakama su studijomis – tuomet lieka neaišku, ko iš mokslo darbuotojų tikimės labiau: gerai parengtų absolventų ir su verslo pasauliu bendradarbiaujančių dėstytojų ar komercinimo potencialą turinčių mokslinių tyrimų. Kyla klausimas, kam valdžios atstovų požiūriu dirba mokslas – pats sau, ar Lietuvos ekonomikai? Esame tikri, kad kalbant apie švietimo sistemą ir jos koncepciją, turi būti ieškoma atsakymų ir šia tema. Kol kas susidaro įspūdis, jog politikai į švietimo sistemą in corpore žiūri per siaurai.
Švietimo sistemos ir verslo bendradarbiavimo svarba
LINPRA, skatindama mokslo ir verslo sinergiją ir rengdama profesinio orientavimo modelį, atsižvelgia į švietimo sistemos visumą. Kooperuodamiesi su švietimo sistema, siekiame ją sustiprinti ir skatiname verslo bei švietimo įstaigų bendradarbiavimą. Tai darome suprasdami, kad švietimas išgyvena sunkų permainų laikotarpį, o pramonė jau kurį laiką progresuoja. Turėdami daugiau ekonomiką ir švietimą apimančios patirties, galime įnešti didesnį indėlį formuojant švietimo sistemos koncepciją ir tikslus. Kooperuodamiesi su švietimo sistema galime ugdyti mūsų pramonei reikalingus specialistus ir tuo pačiu padėti atsakyti į valstybės ekonomikai reikšmingos įtakos turinčius švietimo sistemos klausimus.
