„Kartais susiduriame su įmonėmis, kurios nori apdrausti savo turtą, tačiau pačios nesiima net elementarių priemonių apsisaugoti – neturi nei priešgaisrinės signalizacijos, nei apsaugos sistemų. Požiūris į verslo apsaugą turėtų būti visapusiškas. Vis dėlto, daugeliui ypač smulkių verslininkų jų verslas yra viskas, ką jie turi, tačiau apsaugoti turtą vis dar nėra prioritetas“, – sako „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktorius Tadas Dovbyšas.
Ar darbuotojai – saugūs?
Apsaugos ekspertai pastebi, kad smulkusis ir vidutinis verslas gana optimistiškai vertina tenkančią riziką, per mažai rūpinasi, kad neprarastų turto ir apsaugotų darbuotojus.
„Dažnai nesusimąstoma apie darbuotojų ugdymą. Ar personalas žino kaip elgtis užpuolimo metu? Ar personalas žino, kad labai pavojinga yra pačiam bandyti sulaikyti vagį? Ar personalas informuotas, kaip nustatyti galimą vagystės ar užpuolimo grėsmę? Kaip naudotis pavojaus mygtuku? Ką daryti kilus gaisrui? Ar yra žinomi evakuaciniai keliai iš pastato? Kaip naudotis gesinimo įranga, esant nedideliam lokaliam gaisrui?“ – sako bendrovės „Grifs AG“ Apsaugos departamento direktorius Žydrūnas Bukauskas.
Pasak jo, natūralu, kad verslas siekia mažinti sąnaudas. Tačiau dažnai daroma klaida, kai dedamas lygybės ženklas tarp efektyvumo ir taupumo. Pavyzdžiui, įmonė investuoja į kokybišką seifą, tačiau tuomet nebeskiria dėmesio kitoms apsaugos priemonėms.
Ž. Bukausko teigimu, dažnai nėra poreikio diegti dideles ir visa apimančias saugos sistemas. Tačiau būtina į tai žiūrėti kompleksiškai – įdiegti optimalias apsaugos priemones, pritaikytas konkrečiai įmonei.
Nerimo ženklai
„Grifs AG“ pastebi, kad dažniausiai įmonės pasitelkia signalizaciją, įjungtą į apsaugos pultą. Tačiau požiūris keičiasi – verslas siekia ne tik užkirsti kelią nuostoliams, bet ir kontroliuoti įmonėje vykstančius procesus, pavyzdžiui, ar darbuotojai efektyviai išnaudoja darbo laiką.
„Atsiradus galimybei nuotoliniu būdu net ir mobiliuosiuose įrenginiuose stebėti patalpas, vaizdo duomenų svarba išaugo. Elektroninės paslaugos patrauklios ir tuo, kad kainuoja pigiau. Tačiau būna atvejų, kai elektroninės ir nuotolinio vaizdo stebėjimo paslaugos negali užtikrinti objekte vykstančių sudėtingų procesų apsaugos. Pavyzdžiui, reikia patikrinti darbuotojus, išvežamas ar atvežamas prekes, žaliavas“, – sako Ž. Bukauskas.
Vis dėl to, jį labiausiai neramina tai, jog įmonės imasi apsaugos priemonių tik atsitikus nelaimei ar įvykus nusikaltimui.
„Lietuvos draudimo“ atlikta smulkiųjų ir vidutinių verslo įmonių apklausa atskleidė, kad kas trečia bendrovė yra patyrusi vagių išpuolį, daugiau nei 10 proc. jų nukentėjo nuo vandalų. „Lietuvos draudimas“ pernai užfiksavo beveik 230 žalų smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurias lėmė vagystės ir vandalizmas. Be to, įmonėms šios rizikos yra tarp keliančių didžiausią susirūpinimą.
„Matome, kad įmonės turi skaudžios patirties ir tai yra vienas iš motyvų, skatinantis, jas diegti apsaugos priemones ir draustis. Tačiau Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo atsparumo išorinėms rizikoms indeksas rodo, kad įmonės grėsmes vertina nepakankamai.
Dažniausi argumentai „mums nieko nenutiks“, „neturime brangaus turto“, „riziką prisiimame patys“. Bet ar taip yra iš tiesų? Įvykių statistika rodo ką kita“, – sako T. Dovbyšas.
3 patarimai verslui, kaip saugoti savo turtą:
1. Svarbiausia yra identifikuoti verslui tenkančias rizikas, susijusias su turto praradimu, personalo saugumu. Šios rizikos gali slypėti veiklos procesuose, nepakankamose arba neoptimaliai pasirinktose apsaugos priemonėse. Dažnai, vertinant grėsmes ir priemones, įmonėms tai atrodo savaime aišku arba mažai tikėtina. Paradoksalu, tačiau būtent tokiose situacijose dažniausiai patiriama nuostolių.
2. Rizikoms valdyti reikia kompleksinių priemonių – administracinių (įmonės vidaus procesai, tvarkos, taisyklės, instrukcijos, personalo mokymai ir kt.), elektroninių (apsaugos sistemos, žmonių ir transporto kontrolės sistemos, vaizdo stebėjimo sistemos ir kt.), fizinių (apsaugos darbuotojai, vidaus kontrolės darbuotojai ir kt.). Svarbu, kad jos būtų optimalios ir neapsunkintų veiklos, o investicijos būtų racionalios. Finansines rizikas gali padėt suvaldyti verslo draudimas – jis užtikrina sklandų veiklos tęstinumą po nelaimės ir reikiamus kaštus turtui atstatyti.
3. Matuokite apsaugos priemonių efektyvumą. Verslui svarbu žinoti, ar tos priemonės pasiekia joms keliamus tikslus, ar rizikos yra valdomos, o investicijos – pasiteisinusios.
