Kas pasakys Lietuvoje, kad alkoholizmas nėra rimta problema? Apie tai skelbia ne tik oficiali statistika, bet net ir kiekvieną dieną skambanti socialinė reklama su žinomų Lietuvos žmonių, įskaitant ir valstybės vadovę, balsais. Iš jos, artėjant ir Valstybės dienai sužinome, kokia Lietuva yra prasigėrusi , panirusi smurte bei nesantaikoje.
Bet, ar tokia „juoda reklama“ pagerins padėtį? O gal ne vieną privers pagalvoti: tai, ką aš čia veikiu šioje valstybėje, kurioje taip viskas yra juoda ir labai blogai?
Yra ir kitas klausimas: ar tokią problemą, kaip alkoholizmas, galima išspręsti gąsdinimais bei kovos su alkoholizmu veiklos imitacija? Jeigu yra jau nesugebama atskirti alkoholizmo, t.y, kai žmogus be tokio produkto gyventi negali, ir saikingo alaus arba, pavyzdžiui, vyno, konjako, šampano gėrimo draugų bei kolegų būryje?
Dabar ir vieni, ir kiti prekybininkų siūlymu bus paversti alkoholikais, kuriuos reikia registruoti kiekvieną kartą, kai jie įsigyja šių produktų. Be to, priversti nešioti kokį nors asmens dokumentą, nes kitaip pačių prekybininkų sprendimu bet kokio gėrimo, kur tik yra alkoholis, žmogus negalės įsigyti. Įdomu, kokia valstybės tarnyba vėliau tuos duomenis apdoros ir kam jie bus skirti. Juk šie duomenys dar bus registruojami.
Neklausiu jau apie tai, ar šią idėją karštą vasaros dieną praėjusią savaitę pasiūlę prekybininkai turi suvokimą apie tokį teisinį aktą, kaip Duomenų apsaugos įstatymas. Greičiausiai kiekvienas vartotojas padavęs į teismą, bylą pagal šį įstatymą laimėtų.
Ne mano reikalas, o prekybininkų, turėtų būti ir tai, ką jie patys pripažįsta: jog nuo šios naujos iniciatyvos jų pačių pelnai gali sumažėti 10-15 proc. Tačiau mano, kaip, prekybos centro kliento reikalas yra paklausti, ar nuo šios naujos iniciatyvos, kol vargšė kasininkė bus priversta registruoti kažkokiame žiniaraštyje asmens perkančio alkoholinį gėrimą duomenis, neprailgs laikas, kiek kitas žmogus turės stovėti eilėje. O gal prekybininkai tada įves ir specialias kasas tiems, kas tarp pirkinių turi alkoholio?
Asociacija, paskelbusi šią iniciatyvą vienija tik prekybos tinklus, o ne viešojo maitinimo įmones. Jos vadovai tikisi, kad panašiu pavyzdžiu paseks ir viešojo maitinimo įstaigos, t.y. kavinės, barai, restoranai. O, jeigu nepaseks? Žinoma, jei už šios iniciatyvos neslypi koks nors kitas galingas interesas, nei kova su alkoholizmu.
Viena su dideliais finansais partija, iškėlusi kovos su alkoholizmu vėliavą, jau keliauja į rinkimus. Gal tas interesas taip stipriau paremtas, kad paspaus ir viešojo maitinimo įstaigas, o šios, nepaisant viso siūlymo, absurdo, ims ir paklus. Ką gali žinoti, žmogau.
O tada, užsukęs ir į kokį nors alaus barą ar atsigerti kokteilio turėsi žinoti, kad privalai atsinešti su savimi ir asmens pažymėjimą. Tai turės padaryti ne tik Lietuvos žmonės, kurie jau prie įvairių absurdiškų sprendimų savo šalyje įpratę, bet ir sostinės svečiai. Norėtųsi sužinoti, kokioje Europos šalyje iš bet kurio kliento perkančio alkoholinį gėrimą parduotuvėje ar juo labiau užsukusio trumpam į barą pasėdėti su draugais, yra prašoma asmens pažymėjimo? Būtų labai gerai, kad prekybininkai į tai atsakytų.
Visiškai įmanoma, kad, vis dėlto, viešojo maitinimo įstaigos nepasiduos tokiam absurdo teatrui, kai kova su alkoholizmu tik yra imituojama. Tokiu atveju kiltų dar labiau keista situacija: jeigu žmogus atėjo nusipirkti vyno ar alaus, iš jo būtų pareikalauta asmens pažymėjimo ir jis būtų ir užregistruotas, kaip potencialus alkoholikas, o, jeigu tą patį padarytų kavinėje ir restorane, viskas būtų gerai.
Tačiau pats didžiausias įdomumas kyla iš reikalavimo parodyti pažymėjimą, perkant bet kokį alkoholinį gėrimą parduotuvėje. Primenu, kad ši nuostata turėtų įsigalioti nuo rugsėjo 2 d., jeigu iki to laiko nebus atšaukta, kaip prieštaraujanti įstatymams ir tiesiog absurdiška. Asmens pažymėjimą turės rodyti visi, kas pirks alkoholinį gėrimą.
Tai jau ne tas teisėtas reikalavimas, kuris galioja ir iki šiol Lietuvoje, kad alkoholis negali būti parduodamas nepilnamečiams iki 18, ar, kaip dar buvo siūlyta, iki 20 metų. Dabar pažymėjimą turės rodyti ir vidutinio amžiaus žmogus, ir senjoras.
Kai žmogus pamato parduotuvėje už patrauklią kainą gero ar labai gero vyno butelį, ar nusprendžia nusipirkti alaus, grįždamas į namus, jis gali nebūti sumąstęs iš ryto eidamas į darbą, kad tai norės daryti. Toks sprendimas kyla ir tiesiog šiaip. Ar tai reiškia, kad tada žmogus, remiantis šia nuostata, bus priverstas nešioti kasdien asmens pažymėjimą, galvodamas, kad gal kada jo prireiks, jeigu eis į parduotuvę?
Vienas prekybininkas, pripažindamas, kad šis sprendimas skamba gana absurdiškai ir gali prieštarauti įstatymams, pasakė: senjorai ir studentai dažniausiai su savimi nešiojasi savo pažymėjimus, o didžioji dalis žmonių vairuoja automobilius, todėl turi irgi visada vairuotojų teisės. Įdomus paaiškinimas. Ypač pastarasis: vadinasi, kas vairuoja, tas ir geria. Visada galvojau, kad turėtų būti atvirkščiai. Kiti, arba turės būti visada su asmens pažymėjimu arba specialiai jį imti, eidami iš namų į parduotuvę.
Pripažinęs, kad ir ši situacija skamba absurdiškai, jis tarė: žinai, po kurio laiko greičiausiai paaiškės, kad lazda buvo gerokai perlenkta, tačiau prekybininkai bus parodę savo žingsniu, kad jie pasirengę kovoti su alkoholizmu, kai dabar ant jų griūna tokios didžiulės baudos. O be to, bus praėjusi ir rinkimų kampanija su visa kovos su alkoholizmu retorika ir niekas nepastebės, kaip grįšime prie to, kaip buvo.
Ką gi, tai yra galbūt pats įtikinamiausias paaiškinimas šiam keistam sprendimui. Įdomu tik, ką apie šį entuziazmą, imituojant kova su alkoholizmu galvoja kiti Lietuvos piliečiai, pagaliau ir visuomenininkai, kurie ne pirmus metus kelia alkoholizmo problemą Lietuvoje? Ar tokia taip vadinama kova nesuprimityvins pačios problemos?
