Rusijos sankcijų pastaraisiais metais išties teko patirti tiek lietuviams, tiek kitų šalių verslininkams. Maisto produktų kontrolės įstaigos šioje šalyje jau seniai vykdo ir kitas funkcijas, kai reikia kam nors daryti spaudimą, įbauginti ar nubausti.
Dabar Lietuvos prekyba su Rusija susitraukusi labai smarkiai – ją prieš dvejus metus sustingdė V.Putino režimo atsakomosios sankcijos Europos Sąjungai. Tačiau bėdų prekiaujant su Rusija lietuviams, ir ne tik jiems, teko patirti ir anksčiau. Ne visi rusų priekaištai būdavo pagrįsti.
Neįtiko europiečių normos
Pastarąjį dešimtmetį Rusija ne kartą buvo užtrenkusi lietuviams eksporto vartus ir pieno produktų gamintojams, ir gyvulių augintojams. Skaudų smūgi Lietuvos verslui Maskva sudavė 2009-aisiais. Tuomet ji buvo už savo importo durų palikusi Lietuvos pienininkus, kurie didelę dalį savo produkcijos vežė į šią šalį.
Argumentas statyti užkardą lietuviams tuomet buvo sūryje, varškėje ir piene rastas antibiotikas tetraciklinas. Jo aptikta tiek, kiek leidžiama Europos Sąjungoje. Rusija yra numačiusi, kad antibiotikų piene visiškai neturi būti.
Pranešė aptikusi bakterijų
„Rospotrebnadzor“ savo interneto svetainėje 2013-aisiais paskelbė, kad Rusijos sanitarinių-epidemiologinių reikalavimų neatitinka „Pieno žvaigždžių“ gaminama varškė „Svalia“ bei „Šilutės Rambyno“ sūrių lazdelės. Juose nustatyta mikrobiologinė tarša.
Kituose „Pieno žvaigždžių“ gaminamuose „Svalios“ produktuose – grūdėtoje varškėje, pieniškoje grikių bei ryžių košėje rusai buvo aptikę dibutilftalato (vėžį sukeliančios cheminės medžiagos).
„Svalios“ jogurtai, anot rusų, buvo blogai paženklinti. Etiketėse neteisingai nurodytas probiotikų bei jogurto bakterijų kiekis. Ant „Pieno žvaigždžių“ gaminamų ekologiškų produktų, paženklintų „Organic natural“, nenurodyta, kad juose yra konservanto – vitamino C.
Pagal „Rokiškio pienas“ užsakymą Latvijos bendrovės „Fobus ir K“ pagamintas jogurtas su miško uogomis „Rokiškio tikras“ irgi buvo blogai paženklintas. Etiketėje nurodyta ne tiek riebalų, kiek jų yra iš tikrųjų.
Kirto ir mėsininkams
2011-ųjų birželį, Jonavos rajone kilęs klasikinis kiaulių maras tapo nuosprendžiu kiaulių augintojams. Jiems teko palaidoti viltį, kad rusai kada nors vėl pirks gyvas kiaules. Jų iki šiol nevalia eksportuoti į Rusiją.
2012-ųjų pavasarį Rusija sustabdė ir gyvų galvijų – avių ir ožkų importą iš visos ES. Tokį sprendimą jį priėmė, kai Europoje tarp galvijų pradėjo plisti Šmalenbergo virusas. Toks draudimas Lietuvoje palietė 35 fermas.
Rusija buvo sustabdžiusi atvėsintos kiaulienos ir jautienos importą. Mat, tikrindami Lietuvos mėsos perdirbimo įmones, Rusijos fitosanitarijos ir veterinarijos tarnybos inspektoriai rado latviškos ir lenkiškos kiaulienos.
Į inspektorių nemalonę buvo patekusios trys mėsos įmonės – „Agrovet“, „Pajūrio mėsinė“ ir „Grimeda“. Visos jos taip ir neatgavo galimybės eksportuoti gaminių į Rusiją.
Nors dėmė krito ant trijų įmonių, tai pakišo kiaulę visiems gamintojams. Laikinai ir kitos bendrovės negalėjo įvežti dalies savo produktų – šviežios atvėsintos mėsos. Ir tik rugsėjo viduryje Rusija vėl ėmė pirkti atvėsintą jautieną.
Apkaltino Gruzijos vydarius
Importo draudimais Rusija yra auklėjusi ir Gruziją.
Gruziniško vyno importą Rusija buvo uždraudusi 2006-aisiais. Toks sprendimas buvo pridengtas Rusijos vartotojų teisių apsaugos ir žmogaus gerovės priežiūros tarnybos sprendimu. Mat, ištyrus gruziniškus produktus, neva buvo rasta taršos. Į gamintojus buvo baksnojama ir už tai, kad jie esą pažeidė ir sanitarines, ir epidemiologines normas.
Tuo metu Rusija uždraudė iš Gruzijos įvežti ne tik vyną, brendį, bet ir mineralinį vandenį „Borjomi“ bei kitus žemės ūkio produktus.
Paauklėjo Moldovą
2014-aisiais Rusijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba „Rosselchoznadzor“ uždraudė į Rusiją importuoti moldaviškus obuolius, kriaušes, cidonijas, abrikosus, vyšnias ir trešnes. Toks draudimas galiojo ir persikams, nektarinams, paprastosioms ir dygiosioms slyvoms.
Žiniasklaida tuomet pranešė, kad tokių veiksmų imtasi po to, kai Moldova ratifikavo susitarimą dėl asociacijos su Europos Sąjunga. Rusija yra Kišiniovą įspėjusi, kad šiam pradėjus glaudesnį bendradarbiavimą su ES Rusija pradės įvežamoms prekėms taikyti 7,8 proc. dydžio muito mokestį.
Kliūva ir daržovininkai
2011-ųjų vasarą Rusija uždraudė įvežti šviežias daržoves iš visos Europos Sąjungos valstybių. Tokį sprendimą priėmė būtent Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“. Draudimas importuoti daržoves iš ES buvo susijęs su žarnyno infekcijos E.Coli protrūkiu.
2013-aisiais smūgio sulaukė ir bulvių augintojai. Rusija iš Lietuvos, kaip ir kitų ES valstybių, nepirko bulvių. Taip pat neleido įvežti sodinukų: vaismedžių, vaiskrūmių, dekoratyvinių ar vazoninių augalų. Buvo uždrausta įvežti obuolius iš Lenkijos.
Rusijos motyvas – Europos Komisija taiko tokius fitosanitarijos reikalavimus, kurie netenkina Rusijos ir visos Muitų sąjungos. Esą tai negarantuoja, kad Rusijai parduodami augalinės kilmės produktai yra neužkrėsti ligų sukėlėjais, ypač tais, kuriuos aptikus būtina skelbti karantiną, pavyzdžiui, auksiniu bulviniu nematodu.
