Keista, jog nesuprantama, kaip finansinio gyvenimo kokybė siejasi su finansiniu raštingumu. Nors patys žodžių junginiai lyg ir viską paaiškina. Jei vaikas nuo mažens supras, kas yra pinigai ir kaip jie veikia, greičiausiai būdamas suaugęs ne tik geriau juos valdys, bet ir nesileis apgaunamas loterijos bilietų ar greitųjų kreditų bendrovių.
Skirtingai nei greičiausiai daugeliui atrodo, nepaisant profesijos ar gyvenimo pasirinkimų, kiekvieno dabar gyvenančio gerovė labai tiesiogiai ir smarkiai priklauso nuo finansų pasaulio. Pastaruosius 20-30 metų vyko procesas, kurį galima pavadinti financializacija. Jo metu finansinės priemonės ir finansų rinkos tapo vis svarbesnės iki 2008 metais supratome, jog dabar tai yra viena esminių modernaus pasaulio dedamųjų. Finansų rinkos lemia ne tik turtingų dėdžių Citi ar Wall Street gyvenimus, bet ir kiekvieno iš mūsų asmeninę gerovę.
Atskira tema, ar tai yra gerai ir ar taip turėtų būti. Greičiausiai ne. Bet realybės neigimas jos pakeisti nepadės, todėl verčiau priimti ją tokią, kokia yra. Labai norint galima kovoti ir priešintis, bet tai vėl niekaip nesusiję su atsisakymu žinoti bei suprasti.
Vis didesnės dalies įmonių akcijos priklauso arba nuo finansų rinkų, arba nuo jas finansuojančių rizikos kapitalo fondų, kurie viską vertina iš investuotojų perspektyvos. Todėl vis didesnės dalies dirbančiųjų padėtis darbovietėje ir šiaip po Saule labai tiesiogiai priklauso nuo to, kaip investuotojai vertins jų įmonių, todėl ir jų pačių darbo kokybę.
Vis daugiau žmonių turi gyvybės draudimą ar naudoja kitas priemones ilgalaikiam finansiniam turtui kaupti. Kas reiškia, jog ne tik darbo vieta, bet ir realus žmonių turtas priklauso nuo finansų rinkų. Ypač vis populiarėjant II ir III pakopos pensijų sistemai, kur ne tik papildomos santaupos, bet ir bendrai visi senatvei kaupiami pinigai yra investuojami į finansinius produktus.
Šiandien jau beveik visi atsiskaitymams naudoja korteles, perka butus išsimokėtinai ir važinėja su lizinguotomis mašinomis. Visa tai taip pat yra tiesiogiai susiję su finansais ir finansų rinkomis. Kurių išmanymas leidžia uždirbti arba bent sutaupyti, o neišmanymas verčia patirti papildomas sąnaudas.
Galiausiai, net jei ir dirbate savo UAB, neturite nei pensijų nei draudimo sutarties, viską perkate grynaisiais ir šiaip gyvenate miške, Jūsų UAB veikla yra priklausoma nuo finansų rinkų. Nepaisant tiesioginio susietumo su jomis, Jūsų partneriai arba jų partneriai greičiausiai tiesiogiai priklauso nuo finansų rinkų, kas reiškia, jog nuo jų priklausote ir jūs.
Todėl labai keista, jog finansai nėra mokomi mokyklose. Vaikai dažniausiai ne tik nieko nesupranta apie pinigus, tačiau pirmąsias pamokas apie juos ir kitas finansines priemones gauna iš tėvų, kurių pačių suvokimas šiuo klausimu yra po plintusu. Kas reiškia, jog jauni žmonės į realų gyvenimą ateina ne tik nepasiruošę, bet ir įvairių fantazijų prikimštomis galvomis.
Dauguma žmonių neturi supratimo, kad pinigai yra tik spalvotas popieriukas, kurio vertė priklauso tik nuo susitarimo. Kaip ir nežino, kad pinigų kaina yra palūkanų norma. Kuri kinta priklausomai nuo ekonominio ciklo fazės. Kuris yra priklausomas nuo pinigų srautų bei ekonomikos dalyvių lūkesčių. Kas ir yra visko esmė.
Visa tai nėra stebuklinga ar sudėtinga informacija. Tai yra elementaria logika ir visiškai paprastais gyvenimiškais dalykais paremtos žinios, kurias nesudėtingai gali suprasti ir 7 metų vaikas. Atrodo kitaip tik dėl to, jog dauguma pasakojančių apie finansų rinkas ir finansinius produktus užsideda protingą kepurę ir bando kalbėti aukštomis materijomis.
Vienok teisingai, profesionali ar akademinė terminologija sugalvota buvo ne be reikalo ir daiktus vadinti reikėtų taip, kaip jie iš tikro vadinasi. Tačiau iš kitos pusės, techniškai kalbėti apie dalykus reikėtų su tais, kurie supranta, kas ir apie ką kalbama.
O norint suteikti bazines žinias, viską galima paaiškinti nors nebūtinai tiksliai, tačiau paprastai ir aiškiai. Taip, kad informaciją išgirdęs vaikas galėtų bent kiek teisingiau suprasti, kas iš vis yra finansai ir kuo jie jam svarbūs.
Tai nėra tiesiog keistas noras vaikus mokyti dalykų, kurie nėra reikalingi. Realiame pasaulyje vidutiniam žmogui žymiai svarbiau išmanyti finansų pagrindus, nei trigonometrijos gelmes. Tai yra faktiškai neginčijama. Bet nepaisant tokios objektyvios realybės, vaikus mokyti įdomių, bet praktiškai mažai naudingų dalykų resursų randame. Tuo tarpu gal ne tokių įdomių, tačiau išgyvenimui būtinų – ne.
Tai yra didelė tragedija. Nes neturėdami finansinio raštingumo pagrindų žmonės priima labai keistus sprendimus ir gana greitai susigadina savo gyvenimą. Pavyzdžiui naudodamiesi greitųjų kreditų įmonių paslaugomis. Arba lošdami loterijose. Arba investuodami į visokias paslėptas ir niekam nežinomas, tačiau milijardų vertas įmones ir strategijas iš Vladivostoko rajono. Arba įsitraukdami į vieną iš milijono finansinių piramidžių.
Todėl kai kalbame apie švietimą ir švietimo problemas, negalime pamiršti finansinio ugdymo. Žinoma, svarbu užkamšyti dabartines švietimo sistemos skyles bei spręsti esmines problemas.
Tačiau taip pat svarbu neatsilikti nuo realybės ir vaikus mokyti dalykų, kurie būtini jų išgyvenimui. Nes daugiau nei naivu tikėtis, jog finansiškai neraštingoje valstybėje gyvens labai finansiškai apsirūpinę gyventojai.
