Prezidentės viešųjų ryšių akcija dėl Darbo kodekso patyrė nesėkmę

Prezidentės veto atmestas, politikus, partijas, darbdavius, profesines sąjungas kiršinęs naujasis Darbo kodeksas (DK) priimtas.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 17, 2016, 6:02 AM, atnaujinta May 12, 2017, 8:26 PM

Neabejotinai šis įstatymų paketas labai svarbus visuomenei, o jo politinę reikšmę dar išpūtė premjero A.Butkevičiaus, pavadinusio tai svarbiausiu savo kadencijos darbu, priešprieša su kodeksą vetavusia prezidente D.Grybauskaite.

Priimtas DK gerokai skiriasi nuo mokslininkų grupės parengto varianto – buvo įtraukta daug pakeitimų, atsižvelgiant į Trišalėje taryboje ir Seimo komitetuose išsakytas pastabas, bet vis tiek jam priekaištų turi ir darbdaviai, ir profesinės sąjungos.

Kaip yra iš tikrųjų? Vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma, nes skiriasi socialinių grupių interesai: kas vienai darbo santykių šaliai patinka, kitai – ne.

Aišku, kad DK kūrėjai stengėsi išlaviruoti tarp darbdavių siekio būti kuo mažiau suvaržytiems samdant bei atleidžiant darbuotojus ir pastarųjų noro turėti kuo daugiau socialinių garantijų. Netgi profsąjungos pripažįsta, kad kai kurie DK pakeitimai bus naudingi darbuotojams.

Įtampą dėl DK labai sustiprino artėjantys Seimo rinkimai.

Varžantis dėl rinkėjų balsų, labai nelengva priimti gerai sustyguotą didžiulį įstatymų paketą.

Premjeras jau pažadėjo DK taisyti dar šioje Seimo sesijoje, nors prieš tai pasitelkė savo įtaką, kad būtų įveiktas prezidentės veto.

Iš tiesų DK priėmimas Seime įgijo ir asmeninės premjero bei prezidentės kovos atspalvį. Tai suteikė progą profsąjungų atstovams net pareikšti, kad dirbantieji nukentėjo dėl šių pareigūnų konflikto.

Vyriausybės vadovas žūtbūt siekė, kad DK būtų priimtas, nors net dalis jo partijos veikėjų tam priešinosi. Prezidentė, užuot ieškojusi kompromiso, DK vetavo ir dar surengė viešųjų ryšių akciją, sakydama, kad kodeksas buvo priimamas maksimaliai šiurkščiai ir kad tai yra visiškas valdžios nužmogėjimas.

Suprantama, premjerui knietėjo atsikirsti, juolab kad jo konfliktas su šalies vadove jau pasiekė kulminaciją, opozicijai pučiant vadinamųjų auksinių šaukštų skandalą ir prezidentei drauge su konservatoriais reikalaujant krašto apsaugos ministro J.Oleko galvos.

Matyt, tai padėjo A.Butkevičiui mobilizuoti savo partiją ir atmesti prezidentės veto, nors dalis socialdemokratų frakcijos jo nepaklausė. Įveikti veto padėjo ir tai, kad kai kurie iš didžiausių D.Grybauskaitės rėmėjų konservatorių per balsavimą nėrė į krūmus.

Žinoma, tokiam rezultatui didelę įtaką darė artėjantys Seimo rinkimai, todėl buvo daug populizmo ir vienokio kalbėjimo, bet kitokio veikimo. Galbūt teisūs ekonomistai, siūlę geriau atidėti DK priėmimą po rinkimų ir ramesnėmis sąlygomis labiau nugludinti jo teisės normas.

Juk lankstesni darbo santykiai – būtinybė, dėl to nesiginčija netgi profsąjungos, o Tarptautinis valiutos fondas šiomis dienomis pareiškė, kad naujas DK paskatins Lietuvos ekonominę pažangą, bet būtų blogai, jei dėl to dar labiau susipriešintų visuomenė.

Šį supriešinimą, regis, inicijavo pati D.Grybauskaitė, veto atmetimą pakomentavusi trumpai: viską įvertins rinkėjai. Kitaip sakant, ji siunčia signalą nepatenkintiems naujomis darbo santykių normomis žmonėms nebalsuoti už kodeksą parėmusias partijas, pirmiausia socialdemokratus.

Beje, panašiai vyko per merų rinkimus, kai šalies vadovė pareiškė žinanti, už ką nebalsuotų. Tai buvo įvertinta kaip aiški užuomina ja pasitikintiems rinkėjams, kad nebalsuotų už A.Zuoką Vilniuje ir V.Matijošaitį Kaune.

Vilniuje tai, atrodo, turėjo įtakos rinkimų rezultatams.

Tokia politinė atmosfera gali paaštrinti Seimo rinkimų debatus. Tuo jau buvo galima įsitikinti stebint partijų ekonomines diskusijas. Agresyvumu ypač išsiskyrė konservatorių lyderis G.Landsbergis – nuolat kaltinimų tiradomis pertraukdavo premjerą A.Butkevičių.

Partijoms ir net prezidentei visa galva pasinėrus į oponentų juodinimą net stebina, kad Seimas dar sugebėjo priimti prieštaringai vertinamą, bet, specialistų nuomone, šiuolaikišką Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kurio tiesiog meldė daugybė palikuonių susilaukti negalinčių šeimų.

Šiuo atveju socialdemokratai palaikė prezidentės veto, nors jai reikalaujant krašto apsaugos ministro galvos nesantaika su šalies vadove virto atviru kariu – partija viešu pareiškimu net suabejojo, ar D.Grybauskaitė dar gali vykdyti savo tiesiogines pareigas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.