Lyderystės guru tituluojamas M. Linsky sako niekada nenaudojantis žodžio „lyderis“, nes lyderystė – tik elgsenos modelis: „Niekas neužsiima lyderyste 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Aš esu linkęs atskirti asmenį nuo jo savybių. Manau, tai yra svarbu.“
Pasak M. Linsky, lyderystė – tai drąsos ir valios padėti žmonėms susidurti akis į akį su problemomis, su kuriomis jie nenori susidurti, turėjimas. Tai pasakytina tiek kalbant apie šeimą, tiek bendruomenę, politiką ar verslą.
„Žmonės natūraliai nėra linkę susidurti su didelėmis problemomis. Jei prie jūsų šeimos stalo sėdinti teta turi problemų dėl alkoholio ir jau trečius metus iš eilės per šventę griūva veidu į lėkštę, paprastai visi yra linkę reaguoti taip, tarsi nieko nenutiko, užuot bandę spręsti problemą, rizikuodami kiek sugadinti šeimyninius santykius.
Tai niekuo nesiskiria nuo to, kaip šalies prezidentas bando padėti šaliai pažvelgti į akis jos didžiausioms problemoms“, – mintimis dalijasi M. Linsky.
Pasak lyderystės eksperto, tai, kad lyderiu gimstama, yra mitas. Nors daugybė žmonių, kurie manosi esantys lyderiai, tiki prigimtine lyderyste, M. Linsky įsitikinimu, lyderystės galima išmokti.
Penki siektini organizacijos bruožai
Lengvai prie aplinkybių prisitaikančios, lanksčios organizacijos bruožų yra keletas, teigia M. Linsky. Pirmiausia – jos galimybė prisitaikyti priklauso nuo to, kiek laiko užtrunka, kol apie sudėtingas problemas prabylama bendrame darbuotojų susitikime.
„Labai dažnai organizacijose visi žino apie problemas, tačiau bendruose susirinkimuose niekas apie jas nekalba, o prabyla tarpusavyje prie puodelio kavos. Laikas, per kurį problema pasiekia susitikimų kambarį, daug pasako apie organizaciją“, – sako M. Linsky.
Antras klausimas, atsakymas į kurį parodo organizacijos gebėjimą greitai prisitaikyti, – kaip darbuotojams pavyksta pasidalyti atsakomybėmis, tikina lyderystės specialistas. Organizacijos darbuotojų gebėjimas prisiimti atsakomybę už organizaciją, kaip už visumą, yra itin vertinamas bruožas.
Dar vienas daug apie įmonę pasakantis bruožas – darbuotojų galimybė spręsti patiems, tikina M. Linsky.
„Greitai prisitaikančiose organizacijoje netgi žemiausio lygmens darbuotojai skatinami priimti savo sprendimus, negalvojant „ką mano viršininkas norėtų, kad aš daryčiau“, o galvojant apie tai, kas būtų geriausia organizacijai.
Ketvirtasis kriterijus – institucionalizuotas mokymasis ir refleksija. Kai kažkas padaro klaidą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar žmogus, atsakingas už tą klaidą, yra kritikuojamas, ar institucija tai mato kaip pamoką ir analizuoja klaidą, kad ji nesikartotų“, – aiškina M. Linsky.
Taip pat, pasak M. Linsky, lanksčioje organizacijoje privaloma nuosekliai investuoti į žmones, gerinti jų sugebėjimus.
„Puikioje organizacijoje visi žino, koks yra jų potencialas ir koks yra planas tai pasiekti, t.y. kaip aukštai galiu kilti organizacijoje ir ko man reikia, kad tai padaryčiau“, – pažymi diskusijos dalyvis.
