3 lietuvių prototipai, kurie jus nustebins

Visi žino, kad žaliuzių paskirtis – sulaikyti saulės šviesą, kad vasarą namuose išliktų vėsu. Tačiau ką pasakytumėte, jeigu jos atspindėtų saulės energiją ir vėsintų vasarą, bet surinktų ją ir šildytų žiemą? Tokį sprendimą sugalvojo kūrėjai Ignas Šlapkauskas ir Deivis Jokubauskas – jie pristatė „Collect&Reflect“ termožaliuzes – pirmąsias tokias pasaulyje. Viena jų pusė – veidrodinė ir atspindi infraraudonąjį saulės šviesos spektrą, o kita – padengta šilumą sugeriančia medžiaga.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Saulė Marcinkevičiūtė

2016-09-28 14:27, atnaujinta 2017-05-11 20:58

Visi žino, kad žaliuzių paskirtis – sulaikyti saulės šviesą, kad vasarą namuose išliktų vėsu. Tačiau ką pasakytumėte, jeigu jos atspindėtų saulės energiją ir vėsintų vasarą, bet surinktų ją ir šildytų žiemą? Tokį sprendimą sugalvojo kūrėjai Ignas Šlapkauskas ir Deivis Jokubauskas – jie pristatė „Collect&Reflect“ termožaliuzes – pirmąsias tokias pasaulyje. Viena jų pusė – veidrodinė ir atspindi infraraudonąjį saulės šviesos spektrą, o kita – padengta šilumą sugeriančia medžiaga.

„Ieškojom būdo, kaip vasarą apsisaugoti nuo karščio, o žiemą – nuo šalčio“, – sako idėjos bendraautorius I.Šlapkauskas ir teigia, kad tokios žaliuzės ypač pasitarnaus jau statomiems pasyviems namams.

Nuo šių metų birželio termožaliuzes pradėjo gaminti viena lietuvių įmonė. Vaikinai planuoja jas realizuoti ne tik Lietuvoje, dairosi ir į kaimynines rinkas – Latviją, Estiją, tačiau ir šiomis šalimis apsiriboti neketina. Sukurti tokias žaliuzes jiems prireikė maždaug pustrečių metų ir 50-ties prototipų.

Tobulesnis įtvaras

Nors įtvarų sukurta daugybė, tokio, kokį sugalvojo Gintarė Černiauskaitė, niekur nerastumėte. Dizainerė ir MB „Creatus“ vadovė pasakoja savo kailiu ne kartą išbandžiusi potrauminę reabilitaciją, todėl gerai žinojo, ko trūksta dabartiniams įtvarams.

„Potrauminės komplikacijos, tokios kaip raumenų nykimas, sąnarių sustingimas, odos problemos, atsiranda ne nuo traumos, o dėl nešiojamų nepatogių, sandarių įtvarų. O juk be komplikacijų žmogus pasveiktų dvigubai greičiau, nes jam nebereikėtų reabilitacijos“, – sako ji.

„Exo“ – taip pavadinti įtvarai – atviresni nei įprasti, kad būtų galima lengviau atlikti įvairias gydymo procedūras, ir pagaminti taip, kad prireikus, vieną ar kitą jų dalį būtų galima nuimti. Taip pat yra lengvi – pavyzdžiui, rankos įtvaras sveria 130 g. Kadangi jie spausdinami 3 D spausdintuvu, pacientas gali pasirinkti norimą spalvą ir faktūrą. G.Černiauskaitės teigimu, tai ypač patinka vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, kurie neretai labiau išgyvena dėl patirtos traumos.

Jau sukurta visa įtvarų serija: rankai nuo pirštų iki žasto, atskiras riešui – kenčiantiems nuo riešo kanalo sindromo, kitas – kaklui, ir dar vienas – pirštui. Šiuo metu kuriamas įtvaras visai kojai – nuo pirštų galų iki šlaunies.

Alkotesteris, kuris atpažįsta veidus

Lietuvoje pradedama diegti įmonėms ir organizacijoms skirta išmanioji paslauga dirbkblaivus.lt, kuri pasižymi veidų atpažinimo technologija, garantuojančia aukštą atpažįstamumo laipsnį. Šią technologiją taiko „Google“ ir kitos didžiosios tarptautinės korporacijos, kuriančios modernius sprendimus IT srityje.

„Per metus Lietuvoje įvyksta apie 500 nelaimingų atsitikimų darbo vietoje, kuriuose nukenčia neblaivūs asmenys“, – sako UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ direktorė Jolanta Didžgalvienė. Anot jos, tokia sistema ypač pasitarnaus transporto, gamybos, statybos įmonėms, tvarką prižiūrinčioms institucijoms.

Šiuo metu šį įmonės specialistų ir VGTU mokslininkų produktą testuoja Lietuvos įmonės. Sistema gali padėti organizacijoms kontroliuoti darbuotojų blaivumą, užtikrinti blaivumo kontrolę renginiuose bei socialinės rizikos grupėse.

Daugiau apie lietuvių prototipus sužinosite dalyvaudami Ūkio ministerijos kartu su partneriais organizuojamos Inovacijų savaitės renginiuose rugsėjo 26 – spalio 1 dienomis. Inovacijų savaitės programą rasite www.inovacijusavaite.lt, taip pat socialinių tinkle „Facebook“ ir „Instagram“ Inovacijų savaitės profilyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.