Dažniausiai surenkami mokesčiai Kazlų Rūdos savivaldybėje esantis Bagotosios paštas kasdien dirba nuo 8 iki 10.20 valandos. Neretai būna ir tokių dienų, kai jame neapsilanko nė vienas žmogus. Ypač – mėnesio pradžioje, kai pensijų ar pašalpų dar reikia luktelėti.
Vienintelė Bagotosios pašto laiškininkė klientus automobiliu aplanko namuose, kur gali ir išmokėti pensijas ar pašalpas, atiduoti siuntinius ar net pasiūlyti įsigyti pašte parduodamų prekių. „Didžioji dalis įmokų priimama būtent namuose, apsilankius laiškininkui. Kai žmonės gauna pensijas, lankytojų sulaukiame ir pašte, kartais – ir iki penkiolikos per dieną. Žmonės dažniausiai čia ateina sumokėti mokesčių, užsakyti prenumeratos, įsigyti buities reikmenų, kurie parduodami, rečiau – išsiųsti registruotą laišką“, – pasakojo Bagotosios pašto viršininkė Audronė Naudžiuvienė.
Nedideliame Bagotosios kaime veikia parduotuvė su „Perlo“ terminalu, todėl dalis gyventojų, ypač jaunesnių, būtent čia traukia sumokėti mokesčių. „Vis dėlto yra žmonių, kurie visada mokesčius moka tik pašte. Tai nuolatiniai mūsų klientai, jie taip yra įpratę nuo seno ir taip jiems yra priimtiniausia, patikimiausia“, – sakė A. Naudžiuvienė.
Ji pasakojo, kad kaimiškųjų vietovių veidą ypač pakeitė emigracijos banga: dažnoje sodyboje yra bent vienas darbingo amžiaus narys, išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį. Šiuo paprastai vėliau seka ir likusieji šeimos nariai – sutuoktiniai, vaikai, broliai ir seserys. Todėl ne paslaptis, kad kaimuose dažniausiai lieka gyventi pensinio amžiaus žmonės, kurių gretos pamažu taip pat retėja. „Tikrai jaučiasi, kad tiek gyventojų kaime, tiek ir klientų pašte mažėja“, – pasakojo A. Naudžiuvienė.
Į paštą traukia apsipirkti
Priešingai nei Bagotoje, Sudervės kaime nėra terminalo, kuriame žmonės galėtų atsiskaityti už komunalines paslaugas. Todėl gyventojai į paštą traukia apmokėti įvairias sąskaitas. Dar dažniau pašto viršininkės pavaduotoja Beata Daniševska vyksta pas klientus į namus, kur ypač iš vyresniojo amžiaus žmonių surenkami mokesčiai.
Sudervės paštas kasdien dirba taip pat tik iki 11 valandos. Kai kurie suderviškiai čia užsuka net neturėdami jokių svarbesnių reikalų. „Būna, kad žmonės užeina tiesiog pasišnekėti ar pabendrauti. Laiškų retas besiunčia, dar rečiau jų gauna“, – pasakojo paštininkė.
Įvairus pašte teikiamų paslaugų spektras ir parduodamų prekių asortimentas masina suderviškius. Sudervės pašte įsigyti įvairių buitinių bei namų apyvokos smulkmenų. „Ko gero, jei nebūtų parduodamų prekių, pašte dar rečiau būtų varstomos jo durys“, – pasakojo paštininkė.
Ieško optimalių sprendimų
Nepaisant to, kad paštas dirba nuostolingai, o jo teikiamomis paslaugomis besinaudojančių ratas mažėja, kaimiškosiose vietovėse vienoje seniūnijoje turi veikti ne mažiau kaip viena pašto paslaugos teikimo vieta – tai numatyta teisės aktuose, kurie reglamentuoja pašto veiklą.
„Siekdami efektyvaus akcinės bendrovės Lietuvos paštas valdymo, nuolat stebime ir analizuojame paštų veiklą. Ieškome įvairiausių būdų, kaip optimizuoti nuostolingai dirbančius kaimiškųjų vietovių paštus. Ten, kur itin mažas pašto paslaugų poreikis, o stacionaraus pašto išlaikymo sąnaudos net kelissyk viršija gaunamas pajamas už suteiktas pašto paslaugas, klientai yra aptarnaujami kilnojamųjų paštų“, – teigė Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė.
Pasak jos, siekiant pelningos veiklos vis dėlto svarbu nepamiršti ir vietos gyventojų poreikių.
„Suprantame, kad valstybės valdomos įmonės turi dirbti pelningai, kad duotų ženklią grąžą valstybei per į valstybės biudžetą sumokamus dividendus. Tačiau ne mažiau svarbu, kad ir gyventojai, ypač regionuose, turėtų prieinamas galimybes pasinaudoti pašto paslaugomis. Tad sieksime ir ieškosime toliau būdų, kaip pašto paslaugas teikti nenuostolingai, kad užtikrinti būtų ir bendrovės bei jos akcininko – valstybės, ir klientų interesai“, – teigė I. Dundulienė.
