Norint įgyvendinti tokį didelį investicijų planą, reikia gerai apgalvoti, kaip bus pritraukiamos lėšos. Nors bankai Lietuvoje yra pasirengę teikti paskolas įmonėms, įgyvendinančioms šiuos projektus, būtina diversifikuoti finansavimo šaltinius. Tam, kad neužsikrautume per didelės skolų naštos, atėjo laikas daugiau dėmesio skirti kapitalo rinkoms.
Dėmesio kapitalo rinkoms per mažai
Šiuo metu daugelį energetikos projektų Lietuvoje finansuoja bankai, kurie palankiai vertina ir nori dalyvauti įgyvendinant strateginius projektus. Tam teigiamą įtaką turi ir žemos palūkanų normos, kurios, SEB banko analitikų nuomone, artimiausiu metu didinamos nebus.
Tačiau finansiniai įsipareigojimai reiškia įmonių skolą. Kadangi ne visi projektai iš karto sukuria teigiamus finansinius srautus ir finansinę grąžą, skolos dydis gali turėti dar didesnę įtaką įmonės veiklos rodikliams. Todėl norėtųsi, kad Lietuvos energetikos įmonės perimtų panašių užsienio bendrovių patirtį, plėstų savo finansavimo galimybes ir daugiau pritrauktų privataus kapitalo.
Šiuo metu biržoje akcijomis prekiauja penkios Lietuvos energetikos bendrovės. Daugumos jų akcijų, kuriomis prekiaujama laisvai, dalis yra itin maža – nuo 3 iki 5 procentų. Tai tikrai yra neefektyvu. Maža tokių akcijų dalis retai kada būna patrauklus masalas investuotojams. Akcijų likvidumas ir apyvarta Baltijos šalių akcijų biržoje yra neadekvačiai maža, todėl didesniems investuotojams, ypač užsienio, tokia rinka nėra labai įdomi.
Galime pritraukti 500-600 mln. eurų
Vis tik situacija galėtų pasikeisti iš esmės, jeigu rinkoje akcijų, kuriomis būtų prekiaujama laisvai, dalis padidėtų. Jeigu energetikos bendrovės padidintų tokių akcijų dalį nors iki 33 proc., mūsų skaičiavimais, jos galėtų pritraukti daugiau kaip 500 mln. eurų naujo kapitalo. Jį būtų galima investuoti į strateginius projektus ir šalies energetinės nepriklausomybės didinimą. Svarbu nepamiršti, kad valstybė tokiomis aplinkybėmis ir toliau išlaikytų valdomų energetikos įmonių kontrolę ir sprendžiamąjį balsą priimant strateginius sprendimus.
2012-2016 metais Europos šalių energetikos įmonės kapitalo rinkose pritraukė daugiau kaip 5 mlrd. eurų kapitalo. Tai rodo, kad metas tokiems veiksmams šiuo metu išties palankus ir kitos Europos šalys tuo tinkamai naudojasi. Investuotojai šiuo metu dairosi naujų galimybių ir domisi perspektyviomis įmonėmis bei jų projektais. Todėl aplinkybės mūsų energetikos įmonėms pritraukti kapitalo išskirtinėmis sąlygomis yra itin palankios.
Kapitalo rinkų efektas
Pastebima, kad privatūs investuotojai ir jų indėlis turi ne tik teigiamą įtaką valstybinių energetikos įmonių valdymui, veiklos skaidrumui, bet ir padeda pagerinti įmonių efektyvumą ir grąžos rodiklius. Tenka pripažinti, kad šiuo metu Lietuvos valstybinių įmonių grąžos rodikliai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje.
Privatus kapitalas gali lemti įmonių vertės augimą rinkoje, o tai savo ruožtu didintų šalies patrauklumą tarp užsienio investuotojų. Tuo labiau kad tikrai turime įmonių, kurios gali sudaryti patrauklaus dydžio akcijų paketus ir Baltijos šalių, ir dideliems kitų užsienio valstybių investuotojams.
Svarbu paminėti, kad tokie sprendimai labai padėtų gaivinti kapitalo rinkas Lietuvoje sudarytų užsienio ir Lietuvos investuotojų bazę, atvertų kelius kitoms perspektyvioms Lietuvos įmonėms į kapitalo rinkas.
Neišnaudotos pensijų fondų galimybės
Didesnis valstybinių energetikos įmonių aktyvumas kapitalo rinkose būtų naudingas ir dar dėl vienos priežasties – tai padėtų pritraukti daugiau Baltijos šalių pensijų fondų investicijų.
Šiuo metu Baltijos šalių pensijų fondai valdo apie 7 mlrd., o Lietuvos pensijų fondai – apie 2 mlrd. eurų turto. Tačiau į Lietuvos akcijų rinką šie fondai yra investavę tik apie 0,1 proc. visų lėšų (apie 7 mln. eurų).
Vadinasi, mūsų pensijų fondų lėšos šiuo metu iš esmės yra investuojamos ne Baltijos šalyse ir net ne Lietuvoje, nors galėtų likti vidaus rinkoje ir būti svarbus investicinių projektų finansų šaltinis. Tai, žinoma, turėtų teigiamą įtaką ir visai ekonomikai, darbo rinkai, verslumo aplinkai.
Tad belieka palinkėti Lietuvos energetikos sektoriui drąsiau vertinti savo galimybes kapitalo rinkose ir plačiau atverti duris potencialiems investuotojams.
