Nors buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministras Aivaras Abromavičius sako puikiai pažįstantis Estiją ir visada ją vertinęs kaip itin pažangią, dabar mano, kad Lietuva gali ją pralenkti. „Mums nereikia lygiuotis į Estiją. Manau, šiandieninė Lietuva gali ją pralenkti ir lygiuotis į kur kas pažangesnes šalis“, – įsitikinęs jis.
„Kai prieš 23 metus, būdamas 17-os, autobusu 600 kilometrų važiavau į Estiją, tai buvo visai kitas pasaulis. Praėjus mėnesiui nuo mano atvažiavimo „McDonald's“ Estijoje atidarė pirmą savo restoraną Baltijos šalyse. Tuo metu mes visi, elitinės amerikietiškos verslo mokyklos studentai, norėjome ten dirbti“, – Pasaulio lietuvių ekonomikos forume prisiminė A.Abromavičius.
Visuomet išsiskyrė
A.Abromavičius pripažįsta – tarp Estijos ir Lietuvos tuomet buvo didžiulė praraja: „Žinoma, pirmiausia tai lėmė materialiniai dalykai, bet dar labiau skyrėsi mąstysena, pasaulėžiūra. Estijoje tuo metu rodė amerikietiškus serialus, čia visi buvo madingi, gatvėse pilna turistų – Lietuva apie šiuos dalykus net svajoti negalėjo.“
Pasak jo, taip buvo 1993 m., o dabar panašų santykį A.Abromavičius mato tarp Lietuvos ir Ukrainos. Estų jis ne kartą yra klausęs, kodėl jiems taip puikiai sekasi?.
„Esame protingi ir kuklūs“, – tokio atsakymo jis sulaukė.
“Dabar už lango baigiasi ypač neramūs 2016 m. ir, nors mano tema yra apie Estiją, nemanau, kad būtent į ją turėtume lygiuotis“, – kalbėjo A.Abromavičius.
Jis nenorėjo akcentuoti lygiavimosi tarp dviejų šalių. „Mes patys esame nemažai pasiekę, tik gal nemokame pasigirti, to parduoti. Neįvertiname, kaip Lietuva yra pasikeitusi. Pavyzdžiui, Ukrainai Lietuva yra pats geriausias pilietiškumo, visokių kitokių dalykų pavyzdys“, – sakė A.Abromavičius.
Jo teigimu, pagal kai kuriuos dalykus esame net pralenkę Estiją ir turėtume lygiuotis į kitas šalis – Švediją, Daniją, Norvegiją, Kanadą. „Bet reformos nevyksta pučiant palankiam vėjui“, – įsitikinęs A.Abromavičius.
Jis mano, kad Lietuva jau seniai neturi ilgalaikės strategijos, šalį vienijančios idėjos, trūksta krypties, nuoseklumo: „Laikas eina, žmonės sensta, išvažiuoja. Nieko neveikiant situacija nepasikeis ir turėsime tragiškas pasekmes.“
Kaip nesilygiuoti, bet laimėti
Sunkiomis sąlygomis dirbęs Ukrainos ekonomikos ministru, daug metų verslu užsiėmęs A.Abromavičius negailėjo patarimų, kaip Lietuvai tobulėti, kad ne tik pasivytų Estiją, bet pralenktų ir kitas šalis.
Jo teigimu, būtina gerinti verslo sąlygas ir skatinti investicijas, mažinti mokesčius ir supaprastinti jų administravimą.
“Reikia keisti visuomenės požiūrį į verslą. Labai keistas valdžios, žiniasklaidos ir visuomenės požiūris, kad verslininkai yra blogis, nors jie investuoja kapitalą, rizikuoja, kuria darbo vietas, kurių mums dabar taip reikia“, – pasakojo jis.
Daug kalbama apie naujas rinkas – Kiniją, Afriką, tačiau, A.Abromavičiaus nuomone, pirmiausia reikėtų rūpintis tais, kurie yra Lietuvoje.
„Tiek lietuviais, tiek čia jau investavusiais užsieniečiais. Jeigu jiems sąlygos bus priimtinos, jei jie pasitikės valdžia, sėkmės istorija apie Lietuvą jų dėka pasklis po visą pasaulį. Duokime verslui vėl gerą vardą ir viskas keisis“, – tiki jis.
Reikia grįžtančiųjų
Kitas dalykas, kuriuo, A.Abromavičiaus nuomone, reikėtų rūpintis – emigracija. Ir kalbėti apie jos keliamas problemas neužtenka, reikia keisti visą migracijos politiką.
„Reikia tuoj pat priimti politinius sprendimus, susitvarkyti su dviguba pilietybe. Aišku, galime laukti, kol dirbančiųjų liks milijonas, bet ką tuomet darysime – bus nepakeliamos išlaidos infrastruktūrai išlaikyti, didesni mokesčiai, darbo jėgos trūkumas ir konkurencingumo praradimas“, – sakė jis.
Kaip pavyzdį, kuriuo sekti galėtų Lietuva, jis įvardijo Kanadą: „Ten kaip mantra nuolat kartojama: „Mūsų tikslas – padaryti Kanadą geriausia vieta pasaulyje gyventi aukštos kvalifikacijos specialistams. Ir tai prasideda nuo oro uosto – atvyksti, tave pasitinka, viską parodo ir jau pradeda pasakoti, kur čia yra vaikų darželis ar mokykla.“
A.Abromavičius mano, kad Lietuva sau galėtų iškelti lygiai tokį patį tikslą, ypač žinant, kokį gerą įvaizdį Lietuva turi tarp aplinkinių šalių.
Parduoti Lietuvą
Norint tai pasiekti reikia parduoti Lietuvą. „Pas mus tuo niekas neužsiima ir čia tikrai reikėtų mokytis iš Estijos. Apie jų elektroninę pilietybę žino visas pasaulis“, – sakė A.Abromavičius.
Lietuvoje greičiausias pasaulyje internetas, o Vilnius pripažintas laimingiausia Europos sostine. „Aš net nežinau, ar visi čia susirinkę tai žino, ką jau kalbėti apie pasaulį. Būtina skleisti geras žinias“, – įsitikinęs jis.
Socialiniai tinklai – raktas, nors Lietuvos politikams dar reikėtų išmokti su jais dirbti. Pavyzdžiui, Estijos politikai socialiniame tinkle „Twitter“ renka po 20 tūkst. žinučių, Dalia Grybauskaitė per visą laiką parašė 777, o Algirdas Butkevičius tik mažiau kaip 400 žinučių.
Kovoti su biurokratija
Mažinti valstybės aparatą – tai būtina daryti Lietuvai. Sumažinus biurokratų skaičių, bus galima ne tik taupyti resursus, bet ir patiems valstybės tarnautojams mokėti daugiau. Tai itin svarbu, nes norint profesionalios valdžios dėl jos būtina kovoti su privačiu sektoriumi.
„Ukrainoje labai sumažinome biurokratų skaičių. Kai likusieji pamatė, kaip pasikeitė jų algos, atėjo pas mane ir sako: „Žiūrėkit, mes galime dar truputį sumažinti“, – juokavo A.Abromavičius.
Lietuvoje situacija kitokia – žmonių vis mažėja, o biurokratų skaičius kažkodėl auga.
„Mes tikrai galime valdžios funkcijas, kurios nedera valdžiai, atiduoti privačioms iniciatyvoms. Tai padėtų ir dėl skaidrumo“, – sakė jis.
Politikui sunku patikėti, kad Lietuvoje vis dar klesti korupcija. „Visuomet Lietuvą gyriau kaip šalį, daug nuveikusią dėl skaidrumo. Labai nustebau, kad praėjus 25 nepriklausomybės metams valstybės įmonėse dar turime šventų karvių, vykdome neskaidrius viešuosius pirkimus“, – stebėjosi A.Abromavičius.
Tai ką padarė estai?
A.Abromavičiaus nuomone, estams tobulėti padėjo tai, kad visas politinis elitas susivienijo dėl nacionalinės idėjos.
„Pasaulis šiemet kaip niekad mus stebino, liūdino, bet, tikiuosi, ir užgrūdino. Gavome pamoką, kad prasčiausi scenarijai dažniausiai pildosi ir neprotinga tikėtis, kad tai pasikeis.
Nereikia laukti malonės iš šalies – imkimės iniciatyvos ir darykime tai, kas svarbiausia. Esu įsitikinęs, kad Lietuva – gabių žmonių kraštas“, – sakė jis.
