„Mane kartais kritikuoja, kad akcentuoju užsienio investicijas, kad reikėtų skatinti visas investicijas, galvoti ir apie vietos verslą. Bet aš nekritikuoju, tik konstatuoju faktus“, – ketvirtadienį vykstančiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda.
Emigrantai jau nelepina
„Emigrantų pervedimai tiesiogiai stiprina vidaus rinką, padeda apmokėti už paslaugas, užtikrina finansinių įsipareigojimų vykdymą, aktyvina nekilnojamojo turto rinką...“ – apie emigrantų pinigines perlaidas į Lietuvą kalbėjo ekonomistas.
Vis dėlto neaišku, kiek ilgai emigrantai dar lepins Lietuvos ekonomiką, nes jų perlaidų skaičius pastaruoju metu pradėjo mažėti.
„Emigrantų daugėja, o jų perlaidų į Lietuvą mažėja“, – sakė G.Nausėda.
Yra kelios priežastys: vis daugiau pinigų siunčiama grynaisiais, taip siekiant išsaugoti Lietuvoje likusiųjų kompensacijas ir pašalpas, mažėja pačių perlaidų poreikis, nes emigracijoje jau gyvena ištisos lietuvių šeimos ir giminės, o perlaidų piniginė vertė mažėja dėl krintančio svaro kurso.
Bet kuriuo atveju emigravę lietuviai parsiunčia vis mažiau pinigų. Lyg to būtų maža, 2020 m. Lietuvos laukia dar vienas išbandymas – ES paramos pabaiga.
„Tai likimo pirštas, kurio nenulenksi“, – kalbėjo G.Nausėda.
Užsienio investicijos būtinos
G.Nausėdos teigimu, kalbant apie investicijas tikslinga koncentruotis į užsienio investicijų srautus.
„Užsienio investicijos reiškia technologinį atsinaujinimą, nes praktiškai visi užsienio investuotojai investuoja į aukštos pridėtinės vertės produktus. Be to, iš užsienio investuotojai į Lietuvą atneša aukštesnės kultūros darbo santykius, naujų darbo vietų bei didesnius atlyginimus“, – sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, tikėtis didesnių atlyginimų be užsienio investicijų būtų sunku.
Nepaisant to, tiesioginės investicijos yra vienintelis rodiklis, Lietuvoje dar nepasiekęs ikikrizinio lygio. „Atlyginimai jau pernai padidėjo, visi kiti rodikliai dar anksčiau susilygino su ikikriziniu lygiu, o investicijos nepasiekė nė 2007 metų lygio“, – kalbėjo ekonomistas.
Dabartinė strategija neveikia
G.Nausėdos nuomone, dabartinė Lietuvos strategija nieko nedaryti ir tikėti, kad viskas ateis savaime, neveikia.
„Būtina veikti, nauji politiniai ir ekonominiai sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į tai, kaip jie paveiks šalies patrauklumą investuotojams“, – kalbėjo jis.
Kaip vieną didesnių nuostolių G.Nausėda mato naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo atidėjimą.
„Darbo kodeksas dabar yra tarsi ligonis. Jį uždarys pusei metų į inkubatorių ir atliks visokius eksperimentus, o paskui sakys: „Eik.“ Daug protingiau būtų leisti ligoniui eiti, žiūrėti, kuriose vietose šlubuoja, ir tada jau siūlyti gydymą“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jo optimistiškai nenuteikia ir naujos valdžios požiūris: „Papildomą postūmį galėtų sukelti kai kurių partijų žadama mokesčių lengvata reinvestuojamam pelnui, bet, kaip suprantu iš laimėtojų retorikos, ši idėja jiems nėra prioritetinė.“
