Daugiau nei 15 metų tarptautinėje IT srityje dirbantis ir jau 5 metus Lietuvoje gyvenantis G.Youngas sako, kad ypatingai Rytų Europos šalyse tarsi mados reikalu tapo lygintis su Silicio slėniu, tačiau daugelis net nesusimąsto, jog išskirtinumas pasaulyje yra svarbus ne tik šalies įvaizdžio, bet ir IT sektoriaus prasme.
„Išgirdęs klausimą apie kažkurio regiono galimybę tapti Silicio slėniu, dažnai turiu priešišką nuomonę. Argumentų „prieš“ tam yra begalybė ir jie visi liudija viena – tapti kopija neįmanoma, o ir nereikia stengtis.
Tarkime, Bostono, Ostino (JAV) ar Kembridžo miestai (Didžioji Britanija) turi sukaupę itin stiprią akademinio IT specialistų paruošimo bazę ir orientuojasi į būtent naujų technologijų sukūrimą. Nepatikėsite, kiek daug pasaulinių startuolių sukūrė būtent šiuose miestuose esančių akadaminių bendruomenių atstovai“, – tikino IT specialistas ir vienas iš Vilniuje vyksiančios programuotojų konferencijos „Build Stuff 2016“ organizatorių G.Youngas.
Anot jo, kitas vertas dėmesio pavyzdys Lietuvai yra visai čia pat – kaimyninė Estija, kuri jau daugiau nei dešimtmetį stengiasi, kad verslo sukūrimo sąlygos ten būtų kiek įmanoma lengvesnės, o susikūrę verslai ir jų sėkmės istorijos būtų asocijuojamos būtent su Estijos verslo sąlygomis.
„Visada sakau – stebėti kitus tam, kad jie tave įkvėptų didiems tavo patiems darbams yra puiku, bet stengtis kopijuoti kitus – kelias į niekur. Galbūt skamba gana banaliai, bet IT sektoriuje ši taisyklė galioja kaip niekur kitur“, – tvirtina G.Youngas.
Vilioja IT sektoriaus algos
Pasak „Build Stuff 2016“ organizatoriaus ir IT konsultanto G.Youngo, programuotojų algos dažniausiai yra vidutiniškai aukštesnės, nei konkrečioje šalyje yra vidutinis atlygis. Vis dėlto pinigai kaip esminis siekis programuotojui gali būti didelis trukdis iš esmės pasiekti kažką savo srityje.
„Bene svarbiausias faktorius, kuris lemia, kad IT sektoriaus specialistai uždirba vidutiniškai daugiau nei daugelio kitų specializacijų žmonių – galimybė dirbti globaliai. Tiek lietuviai, tiek kitų šalių aukšto lygio programuotojai veikia globalioje rinkoje, o čia negalioja vienos šalies „vidutinio atlyginimo supratimas“, todėl konkurencija dėl žmogaus žinių yra didelė, o tai reiškia ir galimybes rinktis patrauklesnius atlyginimo pasiūlymus“, – pasakoja G.Youngas.
Specialisto manymu, alga programuotojui gali būti trumpalaikis paskatinimas, tačiau, jei pinigai yra esminis karjeros siekis – dažnai tai tampa pagrindiniu trukdžiu pasiekti savo tikslų.
„Matau nemažai pavyzdžių Lietuvoje, kai perspektyvūs programuotojai orientuojasi į tai, kas IT srityje „populiaru dabar“, tai perpratę – užstringa savoje nišoje. IT sektorius tuo ir įdomus, kad, tarkime, prieš penketą metų aktualios žinios, kurios galbūt buvo pelningos pačiam specialistui, šiandien visiškai nebeaktualios. Manyčiau, jei nejauti noro ieškoti naujų sprendimų, kaupti žinias, tobulėti – programavimas kaip specialybė bus ne tau“, – sako G.Youngas.
Dirbtinio intelekto slenkstis
Ar galime sakyti, kad IT sektorius viename pasaulio regione tobulėja greičiau, nei kitame? G.Young įsitikinimu, technologijų įtaka iš esmės apėmė visą pasaulį ir šiame kontekste jau mažai ką reiškia politinės valstybių sienos ar net žemynų ribos.
„Neseniai skaičiau apie tai, kad nutolusiuose nuo didžiųjų Afrikos šalių miestų regionuose net dykumų gyventojai jau naudoja išmaniuosius telefonus tam, kad geriau apsaugotų savo derlių ir išmaitintų šeimas. Tai gerai iliustruoja, kokiu greičiu plinta IT sprendimai. Manyčiau, kad kitas didesnis žingsnis – dirbtinio intelekto pritaikymas praktikoje“, – pasakoja G.Youngas.
Anot IT specialisto, dirbtinio intelekto įsigalėjimas ir jo įtaka ekonomikoms yra labai sunkiai prognozuojama, tačiau aišku viena – tai mūsų gyvenimus pakeis labiau, nei interneto atsiradimas.
