Ketvirtadienį atsakingo verslo konferencijoje savo nuomonę apie Lietuvos vystymosi strategijas išsakė ir Kauno technologijos universiteto docentas Visvaldas Varžinskas, kuris kaip pagrindines problemas įvardijo valstybinių institucijų kontrolės stoką, ilgalaikės strategijos neturėjimą, visuomenės nesąžiningumo toleravimą ir kiekvieno piliečio baimę prisiimti atsakomybę.
Neambicingi tikslai?
Praėjusiais metais pasaulio valstybių lyderiai pasirašė susitarimą dėl 17-kos darnaus vystymosi tikslų, tačiau pasak V. Varžinsko, panašu, kad Lietuvai šios programos pasirodė nelabai įdomios.
„Tai yra lanksti ir pažangi rodiklių sistema, kuri paprastai parodo esmines kryptis, kuriose turime siekti pokyčių ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę ir verslo sąlygas. Tai lyg didelė dėlionė, iš kurios galime sudėlioti piešinius ir paveikslėlius, tačiau sąlyga ta, kad turime panaudoti visas detales.
Atsiradus 17-ai darnios plėtros veiksnių Lietuva taip pat sureagavo. Mano žiniomis, LR aplinkos ministerija inicijavo apklausą, bandydama nustatyti, kurie darnios plėtros klausimai yra aktualūs Lietuvai“, – pasakojo V. Varžinskas.
Anot jo, iš 17 plėtros veiksnių Lietuvai parūpo vos keturi: socialinės atskirties ir skurdo mažinimas, sveika gyvensena, energetinis efektyvumas ir klimato kaita, vartojimas ir gamyba.
„Jie buvo atrenkami lyg kauliukų lošime, o aš bandžiau sistemoje atrasti bendrą mintį, suprasti kaip jie yra susiję ir kaip koreliuoja tarpusavyje, tačiau man kilo klausimas: ar tokie tikslai, kaip mokymasis ir išsilavinimas yra neaktualūs Lietuvai, ar mums neaktualūs tokie dalykai, kaip lygybė ir neturime problemų ir diskriminacijų savo visuomenėje?
Kai 50-55 metų žmogus netenka darbo ar jam labai lengvą susirasti naują? Ar mums neįdomi regionų plėtrą, inovacijos, kaip mūsų potencialas, jau nekalbant apie klimato kaitą ir vandenį“, – apie Lietuvos nesidomėjimą ekonomikos ir verslo strategijomis pasakojo ekspertas.
Nėra pavyzdžio
V. Varžinskas ypatingą dėmesį skyrė ir savivaldos, ir tam tikrų institucijų darbui bei kontrolei.
„Čia puikus pavyzdys galėtų būti ir mūsų tam tikrų produktų pakuotės. Europoje išmetama net apie puse milijardo tonų perdirbimui tinkamų pakuočių, tačiau pakuočių atliekų tvarkytojai sako, kad pagerinti situacijos tiesiog neįmanoma, nes net 70 proc. atliekų visame sraute negalima perdirbti.
Čia iškyla klausimas, kokias pakuotes išleidžiame į rinką? Reiškia jos neatitinka tam tikrų reikalavimų, o valstybė tiesiog nekontroliuoja situacijos. Iškyla klausimas, kaip galime pasiekti bendrus tikslus, neįgyvendindami savo asmeninių?Ar yra tiltas tarp nacionalinės strategijos ir to, ką mes darome?“, – retoriškai klausė ekspertas.
Pasak jo, pirmiausiai pavyzdį atsakingam verslui turėtų rodyti valstybė ir savivaldybės institucijos.
„Kalbant apie mažesnių įmonių skatinimą dirbti socialiai atsakingai, pirmasis dalykas, ko aš pasigendu labai smarkiai, tai vietos savivaldos vaidmens diegiant ir skatinant verslo socialines atsakomybes priemones. Savivalda, kurianti vietos sąlygas turi būti tas pavyzdys, kuris skatina verslo atstovus būti atsakingesniais. Anaiptol, šiandien tikrai taip nėra“, – apie situaciją Lietuvoje kalbėjo V. Varžinskas.
Bėda, kad toleruojamas šešėlis
Kitas labai svarbus dalykas, anot eksperto, tai pačių įmonių požiūris į strategijų planavimą.
„Įmonės turi turėti savo ilgalaikes strategijas, nes dabar jos savo darbus planuoja tik metus ar du į priekį ir todėl yra labai sunku numatyti indelį į ilgalaikį investicijos pokytį, nors užsienyje situacija kiek kitokia“, – sakė ekspertas.
Anot jo, dar vienas dalykas, kuris Lietuvai kaip reikiant kiša koją – visuomenės nesąžiningumo toleravimas.
„Kalbu apie mūsų, kaip piliečių, reakciją į tam tikras žinutes ir pranešimus, kuomet visuomenei gerai žinomi žmonės per televiziją sako: „Taip, aš moku atlyginimus vokeliuose, ir ką?“. Ir visuomenė tai toleruoja. Šis toleravimas sudaro didžiulius sunkumus besikuriančioms įmonėms“, – teigė V. Varžinskas.
Pasak jo, mes turime globalius tikslus, turime nacionalines strategijas, turime dideles įmones, taip pat turime savivaldas ir esame paprasti žmonės ir gyvenime priimame paprastus sprendimus.
„Reikia susimąstyti ar mūsų visų tikslai sutampa ir galbūt tik tada, kai patys prisiimsime atsakomybę, ji atsiras ir mūsų organizacijose, savivaldose ir pamatysime pokytį ir strateginiuose tiksluose“, – apibendrindamas situaciją Lietuvoje kalbėjo V. Varžinskas.
