Latviai ir estai į teismus kreipiasi rečiau
Lietuvos teismai 2013 m. iš viso sulaukė 185 tūkst. bylų, 2014 m. – 198 tūkst., 2015 m. – 206 tūkst., 2016 m. pirmąjį pusmetį – 106 tūkst. Tuo tarpu latviai ir estai nesutarimus teisminiu keliu šių metų pirmąjį pusmetį sprendė žymiai rečiau: Latvijos teismai gavo 20 tūkst. civilinių bylų, Estijos – vos 15 tūkst. Abiejose kaimyninėse valstybėse civilinių bylų sumažėjo 3–4 proc.
Advokatų kontoros JUREX vadovaujančioji partnerė Jurgita Judickienė pastebi, kad nuo 2010 m. būtent su verslo santykiais susijusių bylų Lietuvos teismuose nors ir nežymiai, bet mažėjo. Tačiau lyginant su praėjusiais metais, 2016 m. pirmąjį pusmetį verslo ginčų buvo gauta daugiausiai: 2016 m. pirmąjį pusmetį – 50 tūkst., 2015 m. pirmąjį pusmetį – 47 tūkst.
„Pastebime tendenciją, kad jau kelis metus iš eilės daugėja bylų dėl konkurencijos, prekių ženklų, bylų su tarptautiniu elementu, viešųjų pirkimų, statybos rangos ginčų, juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimo, nesąžiningos konkurencijos. Su darbo teisiniais santykiais, juridinių asmenų pertvarkymu, lizingo sutartimis susijusių bylų skaičius išlieka panašus. Šiems veiksniams gali turėti įtakos besikeičiančios verslo sąlygos ir griežtėjantis teisinis veiklos reguliavimas“, – tyrimo išvadas aptaria advokatė J. Judickienė.
Verslas vis labiau vertina konfidencialią informaciją ir intelektinę nuosavybę
Pastaraisiais metais ženkliai daugėja bylų dėl konkurencijos. 2014 m. pirmąjį pusmetį teismus pasiekė 21 konkurencijos byla, 2015 m. atitinkamą laikotarpį – 7 bylos, o per šių metų pirmąjį pusmetį – net 93 bylos. Ginčų dėl prekių ir paslaugų ženklų skaičius taip pat auga: 2014 m. pirmąjį pusmetį gautos 22 bylos, 2015 m. atitinkamą laikotarpį – 16 bylų, 2016 m. atitinkamą laikotarpį – 35 bylos.
„Pažvelgę į atlikto verslo ginčų tyrimo duomenis, matome, kad verslas pradeda labiau vertinti sąžiningą konkurenciją, daugiau dėmesio skiria intelektinės nuosavybės apsaugai. Tai tampa vis svarbesniais ir jautresniais veiksniais, padedančiais šiandien verslui sėkmingai veikti Lietuvos rinkoje, pritraukti klientų ar net talentingų darbuotojų“, – dalinasi advokatų kontoros JUREX vadovaujančioji partnerė J. Judickienė.
Advokatė pastebi, kad ginčų su įmonių neturtinėmis teisėmis ir intelektine nuosavybe vis daugės, kadangi 2018 m. pavasarį bus pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, pareikalausiantis skaidresnės veiklos atskaitomybės ir numatysiantis dideles baudas už netinkamą duomenų tvarkymą.
Vėl auga įmonių bankroto skaičius
2016 m. pirmąjį pusmetį šalies teismai gavo vos kelias bylas dėl juridinių asmenų steigimo (1 byla), likvidavimo ar pertvarkymo (9 bylos). Tačiau vertinant su juridiniais asmenimis susijusių bylų tendencijas, pastebima, kad auga bankroto bylų skaičius – 2016 m. I pusm. teismai gavo 11 proc. daugiau bylų dėl juridinių asmenų bankroto nei per 2015 m. atitinkamą laikotarpį.
„Vis augantis bankroto bylų skaičius paprastai signalizuoja apie besikeičiantį ekonomikos ciklą ar net artėjantį ekonomikos sulėtėjimą. Kita vertus, iš savo praktikos pastebime, kad bankroto bylos iškėlimas ir aktyvus dalyvavimas bankroto bylose tampa efektyvia priemone ginant kreditorių teises. Verslo požiūris į bankrotą keičiasi – norint atgauti bent dalį skolos bankroto procese būtina aktyviai dalyvauti procedūrose ir kontroliuoti bankroto administratorių darbą, o ne likti pasyviems“, – tendencijas apžvelgia J. Judickienė.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, 2016 m. pirmąjį pusmetį bankrutuojančių įmonių skaičius išaugo 29 proc. Daugiausia bankroto procesų pradėta didmenine ir mažmenine prekyba (30 proc.), statyba (13 proc.), apdirbamąja gamyba (11 proc.), administracine ir aptarnavimo veikla bei transportu ir saugojimu (po 9 proc.) užsiimančioms įmonėms.
Naujasis Darbo kodeksas gali didinti ginčų skaičių
Pradėjus veikti Darbo ginčų komisijoms, 2013 m. teismai darbo bylų gavo 33 proc. mažiau, 2014 m. – 25 proc. mažiau, 2015 m. – 11 proc. mažiau. Teismus daugiausiai pasiekia tik su darbo sutarties nutraukimu ar pakeitimu susiję ginčai bei ginčai dėl darbo užmokesčio. Prognozuojama, kad po naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo darbo ginčų skaičius turėtų augti dėl išplėstų reikalavimų darbdaviams.
„Naujajame kodekse įtvirtinta darbdavio pareiga nustatyti tinkamą darbo užmokesčio politiką, įdiegti mechanizmus, leidžiančius darbuotojams derinti šeiminius įsipareigojimus su darbo laiku, užtikrinti darbuotojų garbės ir orumo apsaugą darbe. Turi būti tinkamai aprašytos įmonių komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija, parinktos labiausiai darbo pobūdį atitinkančios darbo sutarčių rūšys, įgyvendinti kolektyvinio atstovavimo principai. Visi šie reikalavimai iš darbdavių pareikalaus laiko ir finansinių investicijų, o jei reikalavimai nebus įgyvendinti – atsiras daugiau rizikų kilti ginčams ir nesutarimams su darbuotojais“, – teigia advokatė J. Judickienė.
Taika ginčai vis dar baigiasi retai
Nors Lietuvoje teismai kasmet gauna vis daugiau civilinių bylų, tačiau taikos sutartimi 2016 m. pirmąjį pusmetį baigėsi vos 2,5 proc. bylų (2015 m. pirmąjį pusmetį – 2,4 proc., 2014 m. pirmąjį pusmetį – 2,5 proc.).
„Verslas vis dar retai naudojasi galimybe ginčus spręsti taikiai, nors tokiems ginčų sprendimams turime ir teisminės, ir privačios mediacijos institutus, taikos sutarties ne procese priemonę. Mediacija palyginus su teisminiu procesu yra lankstesnis, greitesnis ir gerokai patrauklesnis būdas spręsti ginčus. Taikos sutarties atveju nepralaimi nei viena ginčo šalis, todėl išlieka galimybė atstatyti buvusius santykius ar net imtis naujų bendrų projektų“, – pažymi JUREX vadovaujančioji partnerė J. Judickienė.
