Pasak verslininko, buvusio Ukrainos ekonomikos ministro, lietuvio Aivaro Abromavičiaus, „pasišiukšlinęs“ ankstesnysis banko valdytojas milijardierius Ihoris Kolomoiskis šiai valstybei tiesiog nepaliko kitos išeities.
– Gal galėtumėte plačiau nušviesti situaciją, susijusią su „PrivatBank“ nacionalizavimu Ukrainoje. Kodėl šis bankas buvo nacionalizuotas?
– Norėtųsi paminėti tai, kad pastaruoju metu, pasikeitus Ukrainos nacionalinio banko vadovybei, didžiausias dėmesys buvo skirtas bankiniam sektoriui - jo reguliavimui.
Jei anksčiau į kai kuriuos dalykus buvo žiūrima pro pirštus, tai pastaruoju metu, nors ir uždelsus, buvo griebtasi apsivalymo strategijos. Per porą metų buvo uždaryti net 85 bankai, o tai – 40 proc. visų Ukrainos bankų. Tačiau dar buvo galvojama, ką daryti su pačiu didžiausiu – „PrivatBank“.
Jame yra laikoma 20 proc. visų šalies indėlių, 50 proc. visų transakcijų.
Didžioji “PrivatBank“ problema buvo lygiai tokia pati, kaip ir visų kitų pastaruoju metu uždarytų ir nacionalizuotų bankų.
Kaip bebūtų gaila, praktiškai daugelį metų didelis kiekis indėlių būdavo išdalijamas juridiniams asmenims – įmonėms, susijusioms su akcininkais.
Ankstesnė Centrinio banko vadovybė į tai žiūrėjo pro pirštus, toleravo tokią veiklą, nors ji prilygo sukčiavimui.
Negalėčiau nei patvirtinti, nei paneigti informacijos, kad buvo surengtos informacinės atakos.
Banko balanse buvo didžiulė 5-7 mlrd. JAV dolerių skylė ir ji vis didėjo. Tai buvo lyg uždelsto veikimo bomba.
Bankas nuolat prašydavo Centrinio Banko refinansavimo, o vėliau tas refinansavimas, didėjant indėliams, buvo išnešamas per kitas duris, greičiausiaisusijusioms įmonėms kreditavimo pavidalu.
Štai todėl ir buvo nuspręsta - užteks sukčiauti ir savivaliauti. Banko nacionalizavimas - drąsus žingsnis, nes net 22 milijonai žmonių turi indėlius šiame banke. Už tokį ryžtą Ukrainos Vyriausybei galima paploti.
Manau, kad Ukraina ateityje pagaliau apvalys bankinį sektorių.
– Sakykite, kokia šiuo metu Ukrainoje yra ekonominė situacija?
– Žinote, mes populiariomis ir nepopuliariomis priemonėmis, dar dirbdami Vyriausybėje, ekonominę situaciją stabilizavome. Jau pusantrų metų, kaip valiutų kursas yra stabilus. Infliacija, 2014-aisiais siekusi 46 proc., pernai sumažėjo iki 12 proc., o šiemet ji siekia 8 proc.
Šiemet ekonomika paaugo apie 2 proc. Prognozuojama, kad kitais metais ji augs apie 3 proc.
Tad visus pamatus mes jau paklojome, ir Centrinis Bankas po truputį jau pradėjo atleisti valiutų kontrolės varžtus. Augimas prasidėjo visur, kur bepažvelgsime – vartojime, statybose, investicijose.
Žmonės ketvertą metų nepirko kompiuterių. Jie nepirko automobilių, tad šiuo metu pradėjo veikti “uždelstos paklausos faktorius“.
Ukrainiečiai jau kuria ateities planus, jie pradeda ažiuoti atostogų, įsigyja vieną ar kitą būtiną brangesnį pirkinį.
Situacija gerėja, nors kol tai pajus paprastas žmogus, užtruks dar porą metų.
– Nacionalizuojant banką buvo siekiama išvengti didžiulės finansų krizės?
– Taip. Manau, kad tai bus ypatingai brangus nacionalizavimas. Tačiau žinant politinę, ekonominę, socialinę šalies situaciją, yra priimtas geriausias sprendimas.
Tačiau nevalia pamiršti, kad indėlius banke laiko ne tik paprasti žmonės, bet ir daug vidutinių bei smulkių įmonių. Reikėjo taip elgtis, kad indėlininkų neapimtų panika.
Net 50 proc. elektroninių transakcijų (sandorių) buvo sudaroma per tą banką, nes jis buvo sukūręs vieną technologiškai pažangiausių sistemų.
Tačiau banko savininkai užsiemė ne visiškai ta veikla, kuria turėjo užsiimti. Kitaip tariant, „pasišiukšlino“ ir išdavė savo indėlininkus.
Štai todėl Centrinis Bankas turėjo treptelėti koja ir pasakyti: „Užteks“.
– Kokią įtaką „PrivatBank“ žlugimas būtų turėjęs visai Ukrainos bankų sistemai?
– Kiekvieno sisteminio banko problemos ateityje būtų atsiliepusios šalies ūkiui. Tačiau Tarptautinis Valiutos Fondas, Ukrainos Vyriausybė kartu su Centriniu banku sprendė, kaip geriausiai sutvarkyti problemą, kuri ir buvo vadinama Ukrainos „PrivatBank“.
Nacionalizuoti šį banką buvo rengtasi ilgai. Tad tikiuosi, kad visa ši komanda priėmė vienintelį teisingą sprendimą ir negatyvios pasekmės bus pačios mažiausios.
Manau, kad užsienio investuotojams tai geras signalas -- Ukrainos Vyriausybė nebijo prisiimti atsakomybės.
– Kas toliau laukia Ukrainos ekonomikos? Ar ji taps tvaresnė?
– Banko nacionalizavimas yra ypatingai svarbus įvykis. Ir visas dėmesys bus skiriamas būtent tam.
Tačiau Ukrainos dar laukia kitų metų biudžeto priėmimas. Tikiuosi, kad Vyriausybė ir premjeras surinks reikiama kiekį balsų. Yra dar daug kitų reformų, kurias reikia įgyvendinti.
Tad iššūkių Ukrainai – į valias.
