Trečiąjį 2016-ųjų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 7,9 proc. didesnis nei metais anksčiau. Tuo metu vidutinė metinė infliacija praėjusį mėnesį buvo 0,9 procento. Tad realiosios gyventojų pajamos išaugo. Žinoma, ne tų, kurie pavasarį užsigeidžia pigių žiedinių kopūstų ar žiemą nori pusvelčiui įsigyti braškių.
Bet prasidėję 2017-ieji nebus tokie derlingi. Tiesa, atlyginimai ir toliau kils, jei nebus pasaulinių ekonomikos sukrėtimų. Tačiau vargu ar tokiu pat tempu kaip iki šiol.
Artimiausiu metu nenumatoma didinti minimalios algos, o nemažai darbdavių jau atsidūrė lyg tarp kūjo ir priekalo: pelnas traukiasi, o darbuotojų lūkesčiai auga. Išlaviruoti ir svariau padidinti darbo užmokestį tikrai galės ne visi.
Užtat kainos tikrai kils daug sparčiau. Kiek – lieka spėlioti. Kai kurių komercinių bankų analitikai šiems metams prognozuoja ir 2,7 proc. infliaciją, Lietuvos banko – 1,9 proc. Kad ir kaip nutiktų, ji bus didesnė nei pernai.
Pakanka vien to, kad pastaraisiais mėnesiais pasaulio rinkoje pradėjo brangti nafta, o įkandin išsyk pakilo ir benzino bei dyzelino kainos Lietuvos degalinėse. Greičiausiai tai vyks ir toliau.
Degalai sudaro tik dalį statistikų skaičiuojamo vartotojų krepšelio, tačiau jie reikalingi ir duonai, dešrai ar tualetiniam popieriui pergabenti. O kylant logistikos sąnaudoms neišvengiamai brangs ir prekės, nors galbūt iš pažiūros ir nedaug.
Greičiausiai neatpigs ir mėsos, ir pieno produktai. Pastarasis sektorius tik neseniai išsikapstė iš itin žemų kainų krizės, todėl bent artimiausiais metais jos neturėtų vėl kristi.
DNB banko ekonomistė J.Rojaka pažymėjo, kad bene vienintelis ryškesnis numatomas pokytis laukia mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų. Mat nuo vasaros pradžios nebereikės papildomai mokėti už pokalbius ar duomenų persiuntimą visoje Europos Sąjungoje. Bet kitos paslaugos turėtų toliau brangti tiek dėl numatomos infliacijos, tiek dėl kylančių atlyginimų.
Vis dėlto jokių esminių sukrėtimų niekas neprognozuoja. Anot „Danske Bank“ analitiko R.Grajausko, didelės dalies maisto prekių ar energetikos produktų kainų lygis šiuo metu yra toks pat kaip 2014-aisiais ar net ikikriziniais 2008 metais. Kita vertus, pajamos ir šįmet turėtų didėti bent šiek tiek sparčiau nei kainos.
Augs ne tik atlyginimai – jau nuo metų pradžios padidintos ir pensijos. Vidutiniškai – po 20 eurų. Nors daugelis senjorų stengiasi kaip įmanydami taupyti, todėl nėra idealūs vartotojai, tikėtina, kad dalį papildomų lėšų jie išleis.
Tai toliau skatins bendrą vartojimo lygį. O jis ir iki šiol auga nemenku greičiu.
Statistikos departamento duomenimis, pernykštį lapkritį mažmeninės prekybos apimtis šalyje siekė beveik 797,1 mln. eurų – 7,8 proc. daugiau nei tą patį 2015-ųjų mėnesį.
Matyt, ne veltui kai kurie ekspertai užsiminė, kad pagal įtaką šalies ekonominiams rodikliams vidaus vartojimas sparčiai vejasi pamažu pagreitį lėtinantį pagrindinį ūkio variklį – eksportą. Pačiai valstybei tai naudinga: kuo didesnė apyvarta šalies viduje, tuo daugiau į biudžetą surenkama įvairių mokesčių, pirmiausia – pridėtinės vertės ir akcizo.
Gali būti, kad biudžeto rodikliai pirmąjį ketvirtį bus įspūdingi. Kai kurių analitikų nuomone, vasarį turėtų smarkiai padidėti alkoholinių gėrimų, iš dalies – tabako gaminių paklausa. Mat nuo kovo akcizai šioms prekėms pakils, o svaigalams – netgi smarkiai.
Dera nepamiršti, kad lazda turi du galus. Padidėjus mokesčiams vėliau šių produktų paklausa neišvengiamai smuks. Gal net tiek, kad sumenks ir pajamos į biudžetą, nors valstybei atseikėti pinigų nuo kiekvieno puslitrio teks gerokai daugiau.
Galima spėti, kad daugiausia naudos iš tokių drastiškų mokesčių pokyčių turės mūsų kaimynai lenkai, kurių pasienio prekybininkai ir šiaip vos spėja aptarnauti pirkėjus iš Lietuvos. Aišku, vargu ar kas nors pradės važinėti pas juos vien tam, kad įsigytų alaus ar vyno. Nebent pasienio gyventojai.
Bet tų, kurie ir šiaip jau įprato apsipirkinėti Lenkijoje, automobilių bagažinėse svaigalai nuo kovo tikrai užims daugiau vietos – šalia kitų prekių. O jei bent šiek tiek smuktų zloto kursas euro atžvilgiu, ši tendencija taptų dar ryškesnė.
Lietuvos gamintojams, prekybininkams ir valstybės biudžetui tai tikrai ne į sveikatą. Lieka laukti, kad neišsipildys niūriausios prognozės, o valdžiai užteks sveiko proto ir akcizai nebus dar kartą smarkiai kilstelėti bent jau šiais metais. Nors guldyti galvos, kad taip tikrai nenutiks, negalima.
Nepaisant viso to, 2017-ieji turėtų būti turtingesni ir sotesni nei praėjusieji metai. Su sąlyga, jei tik prastų bangų neatplukdys politinės ir ekonominės audros kitose valstybėse bei regionuose.
O su tuo, kad kainos kils sparčiau, teks susitaikyti. Nes dabartinėmis sąlygomis nulinė infliacija reikštų sąstingį.
Etiketėse ir kainynuose litai tikrai pavirs eurais. Ne šįmet, ne kitąmet, tačiau taip nutiks. Lieka tikėtis, kad kuo vėliau.
