Savaitės pradžioje doleris pagal oficialų Rusijos banko kursą kainavo 59,8961 rublio.Tai 76,08 kapeikos žemiau kurso, kurį bankas buvo nustatęs praėjusių metų gruodžio 31 dieną. Dolerio kursas pirmą kartą pasiekė tokias vertes nuo 2015 metų liepos, nors rublis pradėjo stiprėti dar 2016 metų pabaigoje.
„Forbes“ apklausti ekspertai prognozuoja Rusijos rublio tolimesnį stiprėjimą dėl kapitalo plaukimo, stabilaus naftos kainų didėjimo ir galimo sankcijų Rusijai panaikinimo po išrinktojo JAV prezidento inauguracijos, rašo Jekaterina Jeriomenko portale „forbes.ru“.
„Sberbank“ vyriausiasis analitikas Michailas Matovnikovas aiškina rublio stiprėjimą 2017 metų pradžioje nе tik naftos kainų didėjimu, bet ir viltimis, kad pagerės Rusijos santykiai su Jungtinėmis Valstijomis.
„Priežastys suprantamos – tai „carry trade“ (prekyba pasinaudojant palūkanų normų skirtumais. – Red.), gana didelis kapitalo įplaukimas dėl keleto priežasčių. Rusijos banko aukštų palūkanų normų politika traukia kapitalą. Papildomas veiksnys – naftos kainų augimas. Tvirtėti rubliui padeda ir tas faktas, kad artimiausiu metu į valdžią Jungtinėse Valstijose ateis Donaldas Trumpas. Jis, sprendžiant pagal jo retoriką, yra politikas, kuris nori pagerinti santykius su Rusija. Vyraujant šiai politinei tendencijai galima tikėtis tolimesnio Rusijos nacionalinės valiutos stiprėjimo.
Jeigu sankcijos bus sušvelnintos, tai papildomai stimuliuos Rusijos finansinio turto pagyvėjimą“, – pažymi M.Matovnikovas.
Pasak jo, yra per mažai veiksnių, kurie galėtų pakeisti esamą tendenciją artimiausiu metu. „Kieta CB politika palūkanų normų klausimu bus tęsiama ir šiais metais, todėl dabar labiau apsimoka dirbti su rubliais. Mes matome stiprią perėjimo prie rublių tendenciją įvairiose klientų kategorijose“, – reziumuoja analitikas.
„Alfa Bank“ vyriausioji ekonomistė, makroekonominės analizės centro vadovė Natalija Orlova yra įsitikinusi, kad nacionalinės valiutos augimui teigiamos įtakos turi būtent viltys, kad pagerės politinis klimatas ir bus panaikintos sankcijos Rusijai.
„Po kompanijos „Rosneft“ akcijų pardavimo sandorio susidarė įspūdis, kad Rusijos ekonomika nėra visiškai atkirsta nuo pasaulio rinkų. Sandoris atrodo gana smulkus, bet jame dalyvavo tarptautinės kompanijos ir fondai. Prie to dar prisidėjo nuotaikos, kad D.Trumpo inauguracija atvers galimybę atšaukti sankcijas Rusijai. Nors man toks scenarijus atrodo mažai tikėtinas, tai daro įtaką situacijai ir nustato tendenciją“, – teigia N.Orlova.
Jos nuomone, kur kas svarbesnis rublio tvirtėjimo veiksnys yra kapitalo atplaukimo į šalį lūkesčiai, o ne naftos kainų padidėjimas. Ir ji nerekomenduoja imtis drastiškų sprendimų, susijusių su valiutos pardavimu ar pirkimu.
„Dabartinis metas – tai galimybė padidinti dolerines pozicijas, nes pirkti pagal kursą 70 rublių už dolerį ir parduoti pagal kursą 60 – tai nėra labai gera verslo idėja“, – priduria N.Orlova. Savo ruožtu, banko „VTB24“ vyriausiasis analitikas Stanislavas Kleščevas prognozuoja, kad nacionalinė valiuta sustiprės dar 3 proc. dviejų valiutų krepšelyje. „Dolerio ir rublio poros nusileidimas žemiau apskrito skaičiaus 60 yra, ko gero, svarbiausias pirmosios naujųjų metų savaitės įvykis. „Brent“ kotiruotės ir toliau juda į šiaurę OPEC šalims pradėjus vykdyti savo įsipareigojimus mažinti gavybą. Tai gerokai palaiko rublio kursą. Jeigu neįvyks aiškaus naftos rinkos konjunktūros pablogėjimo, rublis gali sustiprėti dar 3 proc. dviejų valiutų krepšelyje“, – sako S.Kleščevas.
Jis taip pat mano, kad nacionalinės valiutos stiprėjimo tendencija išliks, o palūkanų normos prisideda prie „carry trade“ plėtros. Tačiau pažymi, kad naftos rinkos konjunktūra lieka lemiamu veiksniu nacionalinės valiutos kursui. „O naftos rinkai, savo ruožtu, svarbiausiu klausimu išlieka skalūnų naftos gavybos atkūrimas Jungtinėse Valstijose“, – aiškina jis.
Rusijos liaudies ūkio ir valstybės tarnybos akademijos prie Rusijos Federacijos Prezidento (RANHiGS) Vertybinių popierių rinkų ir finansų inžinerijos katedros vedėjas Konstantinas Koriščenka pagrindinėmis rublio stiprėjimo priežastimis laiko kapitalo tekėjimą į Rusiją, kuris prasidėjo jau antrajame 2016 metų pusmetyje, o taip pat verslo bendruomenės lūkesčius, kad naftos kainos stabiliai kils. Ekspertas taip pat mano, kad palūkanų normos Rusijos Federacijoje ir toliau bus didesnės nei JAV ir Europoje, todėl Rusijos rinka trauks užsienio investuotojus.
Tačiau jis nerekomenduoja laikyti santaupas doleriais, ir tai taikytina ne tik rublio stiprėjimo laikotarpiu, bet ir elgesiui su finansais apskritai. „Laikyti lėšas doleriais – apskritai paėmus, gana beprasmis užsiėmimas. Jeigu mes paimsime laikotarpį nuo 1990 metų iki šių laikų, tai laikymas rublinėse priemonėse, nepaisant devalvacijos, vis tiek atneša daugiau pajamų. Nereikia žiūrėti į dolerį kaip universalią taupymo priemonę, tai neteisinga“, – pažymi K.Koriščenka.
Jo nuomone, kelių valiutų krepšelio susikūrimas lėšoms taupyti aktualus tik 10 proc. gyventojų, likusieji šalies gyventojai praktiškai iš jos neišvažiuoja, „gyvena Rusijos sąlygomis ir leidžia pinigus čia“.
Parengė Leonas Grybauskas
