Tobulintinų dalykų visada rasime, tačiau 2015-2016 metai tapo lūžio tašku ir gerų permainų laikotarpis turėtų tęstis šiemet. Po beveik 20 metų pertraukos dauguma didžiųjų ir vidutinių įmonių dirba pelningai.
ES parama užtikrino atsinaujinimą, gerokai išplėsti vandentiekio ir nuotekų tinklai, įdiegta naujos kartos vandens gerinimo ir nuotekų tvarkymo įranga. Galima drąsiai konstatuoti, kad Lietuvoje visi priemiesčiai prijungti prie centralizuoto vandentiekio ar nuotekyno.
Žinant, jog mūsų miestai „apaugo“ kiek chaotiškai plėstais mažaaukščiais kvartalais be reikiamos infrastruktūros, mūsų sektoriui teko nemenki iššūkiai. Tokių kvartalų naujakuriai vandeniu apsirūpino kas kaip išmanė, nuotekos keliavo į atvirus vandens telkinius, tarša galėjo tapti nevaldoma. Kol kas neigiami reiškiniai vienaip ar kitaip suvaldomi, bet susiduriame su sunkumais, kurie nėra vien tik aplinkosaugos ir vandentvarkos galvų skausmas.
Nuotekų tinklai yra, belieka paskatinti gyventojus prie jų jungtis. Juk investicijos į švaresnę buitį ir aplinką yra investicijos į ateitį, tad turėtumėme būti suinteresuoti drauge. Šalyje turėtų atsirasti administraciniai svertai, kurie ir skatintų, ir įpareigotų piliečius elgtis atsakingiau.
Pažangą vandentvarkos sektoriuje turėtų lemti ir naujasis Geriamojo vandens įstatymas, kuris įpareigos visus vartotojus ir teršėjus jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų. Valstybė, aišku, gali palengvinti šį procesą.
Štai Šiauliuose vandentiekio įmonės ir savivaldybės sutarimu nuotekų tinklai privesti iki namo sienos, tad gyventojų įnašas į gerbūvio kūrimą gerokai sumažėjo. Pažangių postūmių atneša ir iš užjūrių grįžtantys emigrantai.
Girdėjome ne vieną istoriją, kad aplink didmiesčius dygsta sugrįžtančių emigrantų namai, o naujakuriai ieško sklypų su visomis komunikacijomis. Pasaulio pamatę žmonės iš karto nori kurtis švarioje ir sutvarkytoje aplinkoje.
Belieka tikėtis, kad didėjantis piliečių sąmoningumas bei griežtesnis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo taikymas sudrausmins teršėjus.
Teisinė bazė jau yra, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) prižiūri kainodarą, tad visas sektorius stiebiasi į viršų. Tik nepamirškime, kad investicijų į aplinkosaugą naudą pamatome tais liūdnais momentais, kai ištinka ekologinė bėda.
Kol viskas be trukdžių teka nematomais vamzdžiais, niekam investuoti nesinori, tačiau laukti naujų nelaimių tikrai negalime. Tad svarstydami apie investicijas į aplinkosauginius projektus neskubėkime visko matuoti čia ir dabar vien monetariniais ženklais, nors jie būtų ir eurai.
Bronius Miežutavičius yra Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas
