Viena iš priemonių, paskatinsiančių teigiamus darbo rinkos pokyčius, turėtų tapti naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas, kuriuo į Lietuvos teisę bus perkeltos Europos Sąjungos direktyvos dėl viešųjų pirkimų nuostatos. Su įstatymu, kurį Seimas turėtų priimti šį pavasarį, siejama daug vilčių. Tikimasi, kad jis padės ne tik išskaidrinti viešųjų pirkimų sistemą, bet ir pirkimus padarys efektyvesnius – pavyzdžiui, numatydamas, jog vietoje iki šiol taikyto mažiausios kainos kriterijaus, pirmenybė vertinant pasiūlymus bus teikiama ekonominiam naudingumui. Tačiau naujasis įstatymas turės ir gerokai platesnį poveikį. Jo naudą turėtų pajusti ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir nemaža dalis dirbančiųjų.
Saugumo nebūna per daug
Bene svarbiausia įstatymo naujovė yra ta, kad įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, bus įpareigotos dar atidžiau ir kruopščiau paisyti darbo teisės reikalavimų. Perkančiosios organizacijos įgis teisę atmesti potencialaus tiekėjo pasiūlymą, jei jį teikusi bendrovė yra padariusi darbo teisės pažeidimų. Pavyzdžiui, Valstybinės darbo inspekcijos surašytas protokolas, kuriame yra fiksuojami darbų saugos pažeidimai, perkančiajai organizacijai galės tapti priežastimi tiekėjo pasiūlymui atmesti.
Laimėjusi pirkimo konkursą ir vykdydama sutartį, įmonė bus suinteresuota taip pat preciziškai laikytis darbo teisės aktų reikalavimų. Naujasis viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad sutarties vykdymo metu tiekėjui pažeidus darbo teisę, perkančioji organizacija galės tokią sutartį nutraukti. Taip nutikus, įmonė būtų įrašyta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, o tai užkirstų jai kelią dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose.
Ši naujovė itin privers pasitempti statybų bendroves. Jokia paslaptis, kad statybų sektoriuje Lietuvoje fiksuojama bene daugiausia statybininkų žūčių Europoje. Taigi įmonės, siekdamos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kurie yra pagrindinis daugelio statybų bendrovių pajamų šaltinis, privalės dar didesnį dėmesį skirti darbų saugai ir jos reikalavimų vykdymui.
Išskaidrinti atlyginimai
Kitas teigiamas pokytis, kurio gali tikėtis dirbantieji naujajam įstatymui įsigaliojus − skaidriai mokami atlyginimai. Viešųjų pirkimų dalyviai žino atvejus, kai tiekėjai bando įgyti pranašumą prieš sąžiningai veikiančias bendroves algas savo darbuotojams mokėdami vokeliuose ar samdydami nelegalius darbuotojus. Tai leidžia sumažinti oficialias darbų kainas, o pirkėjams, kurie dažnai suinteresuoti darbų kaina ir kokybe sąžiningai mokami atlyginimai kartais tampa ne tokie jau svarbūs. Juolab, kad įstatymai iki šiol nenumatė kriterijų, kuriuos taikant būtų galima įvertinti tiekėjų veiklos sąžiningumą.
Pagal naująjį įstatymą, perkančioji organizacija privalės atmesti neįprastai mažos kainos pasiūlymą, jei kils įtarimų, kad jis prieštarauja darbo teisei. Viešųjų pirkimų įstatymo projekte nėra nurodyta konkrečiai, kokių darbo teisės reikalavimų neatitinkantis neįprastai mažos kainos pasiūlymas privalės būti atmestas. Tačiau manytina, kad dažniausiai pasiūlymai šiuo pagrindu bus atmetami, jei įmonė nemokės bent jau minimalaus darbo užmokesčio savo darbuotojams.
Ši nuostata skatins viešųjų pirkimų konkursų dalyvius algas darbuotojams mokėti skaidriai ir sąžiningai − jei ne dėl kitų sumetimų, tai bent jau siekiant nebūti išmestiems iš pirkimų.
Augančios pajamos
Viešųjų pirkimų įstatymo projektas taip pat numato, kad vienas iš ekonominio naudingumo kriterijų vertinant pasiūlymą galės būti darbo užmokesčio dydis. Taigi perkančioji organizacija turės teisę įvertinti ir tiekėjo mokamas algas – kiek pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokami atlyginimai viršija minimalų darbo užmokestį.
Žvelgiant kokybės siekiančios perkančiosios organizacijos akimis, tokia nuostata yra visiškai pagrįsta. Aukščiausiai darbų kokybei užtikrinti daugeliu atvejų būtini kvalifikuoti darbuotojai, kurių, labai tikėtina, už minimalią mėnesio algą įmonė neprisivilios. Taigi viešuosiuose pirkimuose teikiant pirmenybę pasiūlymo ekonominiam naudingumui, o ne mažiausiai kainai, iš tiekėjų reikalaujant kokybės, o ne kuo mažesnių kaštų, pranašumą įgyja geriausius specialistus samdančios bendrovės. Tai skatins ir konkurentus, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, peržiūrėti personalo bei atlyginimų politiką bei didinti darbuotojų algas.
Šešėlinę ekonomiką tyrinėjantys ekspertai teigia, kad siekdama mažinti šešėlį, Vyriausybė turėtų pasitelkti ne tik represines, bet ir skatinamąsias priemones. Naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas derina rimbą su meduoliu, numatydamas ir saugiklius, ir paskatas viešųjų pirkimų konkursų dalyviams.
Perkančiosios organizacijos galės tikėtis geresnės prekių ir paslaugų kokybės, įgydamos platesnes priemones jai užtikrinti. Sumažėjus galimybių darbo teisę pažeidžiantiems tiekėjams dalyvauti konkursuose ar sudaryti pirkimų sutartis, laimės sąžiningai ir skaidriai veikiančios, socialiai atsakingos bendrovės. Įstatymas skatins skirti dar didesnį dėmesį darbų saugai, gerinti darbo vietų kokybę ir veikti skaidriai, kas, be abejo, yra gera žinia darbuotojams.
Tad belieka tikėtis, kad seniai laukiamą ir reikalingą įstatymą naujoji šalies valdžia neuždels priimti.
