Prognozuojama, kad šiandienos dirbančiųjų pajamos sulaukus pensijos, jiems kaupiant vien tik II pakopoje, vidutiniškai sudarys maždaug 40 proc. dirbančiojo pajamų. Skaičiuojama, kad dalyvavimas ir III pakopoje leistų prie jų pridėti dar iki 30 procentų. Vadinasi, kaupiant abiejose pakopose, išėjus į pensiją galima tikėtis užsitikrinti apie 70 proc. iki tol turėtų nuolatinių pajamų. Tiek lėšų pensijoje leistų ne tik patenkinti būtiniausius poreikius, bet ir gyventi visavertį gyvenimą, neatsisakant ir neapribojant savo pomėgių.
Skamba įtikinamai, tačiau šiuo metu tokia būsima savo pensija yra pasirūpinę tik apie 15 proc. darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų. Kas yra šie žmonės, priėmę sprendimą kaupti pensijai maksimaliai, ir ką jie galėtų pasakyti tiems, kurie vis dar svarsto apie galimybes pradėti kaupti III pensijų pakopoje?
Kas pirmiausia krinta į akis, yra tai, kad jie tokie patys žmonės, kaip ir daugelis mūsų. Turintys nuolatinį kasdienį darbą ir gyvenantys „iš algos“. Jie paneigia gajų mitą, esą aktyviai kaupti pensijai gali tik turintys daug atliekamų lėšų. Šių žmonių pavyzdys rodo, jog iš tiesų norint kaupti papildomai esmė ne pinigų kiekis, o nuoseklumas. Jie kaupia ne tada, kai lieka laisvų lėšų, o daro tai periodiškai. Be to, turi aiškų tikslą, kuris motyvuoja. Tad įprotis turėti planą bei sugebėjimas žvelgti į ateitį, ko gero, būdingas didžiajai daliai III pakopos dalyvių.
Kyla klausimas, kodėl didžioji dalis darbingo amžiaus Lietuvos žmonių vis dar nėra maksimaliai pasirūpinę būsima pensija? Galbūt dalis tiesos yra tame, kad įprotis taupyti „juodai dienai“ yra labiau artimas vyresnės kartos žmonėms, o jaunimas gyvena šiandiena ir optimistiškai žvelgia į ateitį? Puiku. Tada pradėkime taupyti „baltai dienai“. Investuokime į ateities save, į savo nepriklausomybę. Metų pradžia yra simbolinis metas kažkam naujo – pradžiai bent pasidomėti kaupimo priemonėmis ir išsirinkti pačią tinkamiausią, kuri leistų maksimaliai pasirūpinti savo ateitimi.
