Reikėtų pripažinti, kad Lietuvos ūkio augimas visgi buvo mažesnis, nei DNB analitikai praėjusių metų pradžioje – prognozes teko „apkarpyti“ nuo 2,8 proc., matant, kaip lėtai pavyksta įsukti ES investicijų spiralę bei atsižvelgiant į gerokai prastesnius žemės ūkio rezultatus.
Be jokios abejonės Lietuvos ūkio augimą riboja ir nuolatinis emigruojančių gyventojų srautas – nors vartojimas pernai buvo stiprus, mažėjantis gyventojų skaičius kasmet tirpina vartojimo potencialą, o kylant infliacijai ir nebeaugant dirbančiųjų skaičiui tikėtina, kad asmeninio vartojimo apsukos per artimiausius dvejus metus palaipsniui lėtės.
Kita vertus, eksportuotojams atsivers daugiau perspektyvų. Nors DNB analitikai prognozuoja, kad pagrindinė eksporto rinka – Europos Sąjunga – artimiausius kelerius metus augs kukliau, apie 1,3-1,4 proc., pagreitį turėtų įgauti žaliavas eksportuojančios valstybės, mūsų kaimyninės Baltijos ir Šiaurės šalys. Tai leistų kompensuoti lėtesnį ES pagrindinių valstybių importą ir stiprinti gamintojų pozicijas. Apie tai byloja ir geresni verslo lūkesčiai metų pradžioje: pramonės nuotaikos gerėja, penktadalis apklaustų vadovų tikisi spartesnio eksporto augimo, ketvirtadalis žada didinti gamybą. ES investicijų išjudinimas iš mirties taško maitina statybos sektoriaus atstovų optimizmą. Kuklesni yra tik mažmeninės prekybos atstovų užmojai.
Taigi šiuo momentu stiklinė yra greičiau pusiau pilna, nei pusiau tuščia, todėl šiems metams paliekame galioti ankstesnę mūsų BVP augimo prognozę – 3,2 proc. Tiesa, be ryškesnių tiek užsienio, tiek ir šalies verslininkų investicijų bei reformų, realizuoti savo ilgalaikį potencialą Lietuvos ūkiui bus vis sudėtingiau.
