SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, šiuo metu Lietuvos ekonomikai būdinga viena savybė, kuri gali sutekti tam tikro trumpalaikio džiaugsmo. Bet ilguoju laikotarpiu nežada nieko gero. Tai – vartotojų ir investuotojų pasitikėjimas, kuris „išsivaikščiojo“ į skirtingas puses.
Prognozės nesikeičia
Šalies BVP praėjusių metų sausį-rugsėjį padidėjo 2 proc. Lietuvos ekonomika toliau nuosekliai auga, bet didesnės BVP kilimo spartos pasigendame. Štai tokią rinkos diagnozę nustatė ekonomistai.
„Šiame kontekste esminės reikšmės įgyja Seimo rinkimus laimėjusių partijų nuostatos, susijusios su verslo konkurencingumo ir investicinio patrauklumo klausimais.
Iki rinkimų vyravo socialinio saugumo ir pajamų perskirstymo aspektai. Tačiau dabar šalies gyventojai taip pat laukia sprendimų, padėsiančių susigrąžinti pasitikėjimą verslo subjektais, o pastarųjų - apetitą investuoti.
„Ilgą laiką buvome konservatiškiausia insitucija, prognozuojanti Lietuvos ekonomikos augimą, tad mums nebuvo reikalo prognozių mažinti“, – sakė G.Nausėda.
2017 m. bankas prognozuoja 2,5 proc. BVP augimo, 2018 m. – 3 proc. plėtros.
Biudžetą banko analitikai taip pat prognozuoja subalansuotą, nors tai priklausys nuo politinės valios.
„Bet jei po 8 metų nuoseklaus BVP augimo vėl nepavyktų šio tikslo pasiekti, kyla klausimas, ar apskritai politikams jis pagal pečius?“, – svarstė G.Nausėda.
„Vartojimas praėjusiasi metais augo, bet, atmetus degalus, kurių pardavimas patyrė šuolį, prekyba augo santūriai. Šiemet tikėtis daug smarkesnio augimo nėra pagrindo“, – sakė ekonomistas.
Jo teigimu, vartojimą smarkiai padidinti galėtų tik minimalios mėnesinės algos kėlimas, tačiau to, ko gero, nesulauksime.
Kainos kils, o atlyginimai?
Prekių ir paslaugų kainas SEB bankas šiemet prognozuoja didesnes. Ankščiau teigę, kad kainos turėtų kilti 1,5 proc., šiuo metu analitikai jau kalba apie 2,5 proc. augimą.
„Degalai bus vidutiniškai 10 proc. brangesni. Akivaizdu, kad verslas negalės ilgą laiką dengti didėjančių sąnaudų, pirmiausia darbo užmokesčio. Tad jas permes pirkėjams. Bet pirmiausia augs paslaugų kainos“, – sakė G.Nausėda.
Tiesa, vidutinis darbo užmokestis, pasak ekonomisto, ir šiemet augs greičiau nei kils kainos. Tačiau minimalios algos nenumatoma didinti, todėl augimas nebus toks spartus, kaip praėjusiais metais.
Valstybinio sektoriaus darbuotojų nelaukia tokios geros žinios. Ekonomisto teigimu, būtina mažinti jų skaičių, kad būtų galima konkurencingai kelti šiame sektoriuje dirbančiųjų atlyginimus.
Tiesa, G.Nausėdą džiugina tai, kad vis daugiau lietuvių artėja prie vidurinės klasės. Ekonomisto teigimu, nors kai kuriems atrodo, kad jų atlyginimai nekyla, statistiniai duomenys rodo priešingai ir nepalieka daug erdvės interpretacijai.
Kaip be D.Trumpo?
„Turbūt šiais metais visos makroekonomistų prezentacijos prasidės nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo“, – sakė G.Nausėda.
Nors naujasis JAV prezidentas visa savo esybe nori grįžti į Ameriką arba ją izoliuoti, visas pasaulis stebi jo retoriką ir jautriai reaguoja.
“Deja, kol kas matau tik vieną teigiamą dalyką – jis be galo nuoširdus žmogus. Ką sakė iki rinkmų, pasirodo, jis traktuoja visiškai rimtai“, – sakė ekonomistas.
Tačiau tuose veiksmuose minusų kur kas daugiau nei pliusų. Tai ir prekybos karai, kuriuose dažniausiai nebūna laimėtojų, ir su realybe prasilenkiančios JAV ekonomikos augimo prognozės.
Tuo tarpu kalbant apie situaciją euro zonoje, purtomoje „Brexit“, kol kas neaišku, kaip elgsis Jungtinė Karalystė ir kaip vyks jos derybos su ES.
“Parlamente dominuoja tie, kurie pasako už pasilikimą ES, todėl gali būti keliami nerealistiški reikalavimai, ką Vyriausybė turi pasiekti derybose su ES“, – sakė G.Nausėda.
Kinija toliau juda pagal minkštojo nusileidimo scenarijų, bet jis greitai gali tapti kietuoju – čia svarbu santykiai su Amerika. Rusija lėtai, bet atsigauna, nors staigaus jos ekonomikos šuolio G.Nausėda neprognozuoja.
Tys scenarijai
SEB banko analitikai teigia, kad pasaulio ekonomikos artimiausiu metu laukai vienas iš trijų scenarijų. Kiekvienas jų visiškai kitaip paveiktų tiek globalią, tiek Lietuvos ekonomiką.
50 proc. tikimybė, kad išsipildys bazinis scenarijus.
„D.Trumpas ima spręsti nesutarimus su Kinija, imasi mažinti mokesčius, bet Meksikos sieną stato Amerikos lėšomis. Kinija ir toliau juda minkštojo nusileidimo trajektorija, o „Brexit“ vyksta Jungtinei Karaystei išsaugant laisvą prekybą“, – pasakojo G.Nausėda.
Optimistinis scenarijus mažiau tikėtinas, bet realus – taip. Jam ekonomistai prognozuoja 20 proc. išsipildymo tikimybę.
“Stiprėjanti infliacija leidžia normalizuoti pinigų politiką, darbo užmokestis ES auga sparčiai, investicijos didėja“, – sakė G.Nausėda.
Bėda su optimistiniu scenarijumi – jis įmanomas tik iki minimumo sumažinus visas geopolitines grėsmes, o kai jų yra tiek daug, kad vargu, ar tai realu.
30 proc. tikimybė paliekama pesimistiniam scenarijui.
“D.Trumpas išprovokuoja prekybinius karus, kylančių valstybių akcijų ir valiutų kursai krinta, ES ir Jungtinė karalystę neranda kompromiso, investicijos mažėja“, – blogiausio scenarijo bruožus vardino ekonomistas.
