Manau, kad rezultatas bus panašus į sausio 24-osios, kai buvo balsuojama pagrindiniame – Tarptautinės prekybos komitete. Kitaip sakant, už CETA ratifikavimą turėtų pasisakyti solidi Europos Parlamento narių dauguma, sakyčiau, kokie du trečdaliai.
Kampanija prieš CETA, moderniausią laisvosios prekybos susitarimą tarp dviejų demokratijų – ES ir Kanados, tęsiasi jau senokai.
Derybos vyko septynerius metus. Jos buvo akylai stebimos ir susitarimo šalininkų, ir priešininkų.
Derybų metu ES valstybių narių, pilietinės visuomenės atstovų išsakoma kritika buvo naudinga: atskleisti trūkumai, išsakyti argumentai leido dar geriau atsižvelgti į įvairių ES valstybių narių ir jų visuomenių interesus, pageidavimus, o viešas konsultavimosi su visuomene procesas leido padaryti šią laisvosios prekybos sutartį pavyzdine.
Ši laisvosios prekybos sutartis – tai taip vadinamas mišrus susitarimas, kuris reiškia, kad sutarties įsigaliojimo procesas bus baigtas tik tada, kai ją ratifikuos Europos Parlamentas ir visų ES valstybių narių nacionaliniai parlamentai, federalinių valstybių atveju (pavyzdžiui, Belgija, Vokietija) – ir regionų parlamentai, žinia, ir Kanados parlamentas.
Pokyčiai – jau vasarą
Tai neabejotinai užtruks kelerius metus, todėl pasirinkta greitesnė susitarimo įsigaliojimo procedūra: susitarimas dalinai, pabrėžiu – dalinai, pradės galioti, praėjus mėnesiui po jo ratifikavimo Europos Parlamente ir šalims pasikeitus atitinkamais protokolais. Galima tikėtis, kad susitarimas pradės galioti jau šių metų vasarą.
Tokia dalinio galiojimo procedūra, kol bus sulaukta ratifikavimo proceso pabaigos, jau buvo taikyta dėl ES ir Korėjos laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo, kuris užtruko 4,5 metų.
Kai susitarimas galiojo dalinai, t. y. jį ratifikavus Europos Parlamentui, ES eksportas į Pietų Korėją išaugo 55 proc.
Jei prieš pradedant jam galioti ES turėjo prekybos deficitą su Korėja, kuris siekė 7,6 milijardus eurų, tai galiojant daliniam susitarimui ES prekybos balansas su Korėja tapo pozityviu - ES eksportas viršijo Korėjos importą 7,3 milijardais eurų.
Kai CETA susitarimas ims galioti bent dalinai, ES piliečiai, darbininkai ir verslo įmonės greitai pajus jo naudą, priklausomai nuo ratifikavimo nacionaliniuose parlamentuose.
Viešosios paslaugos
Tai švietimas, sveikatos apsauga ir aplinkosauga. Ypatingai svarbu pabrėžti, kad minėtoje laisvosios prekybos sutartyje ES neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl viešųjų pirkimų. Jie nėra šio susitarimo objektas.
Tai reiškia, kad, pirma, ES valstybės narės išlaikys monopolį viešųjų paslaugų srityje.
Antra, susitarimas nenumato jokių prievolių ES valstybių vyriausybėms privatizuoti ar nereguliuoti viešųjų paslaugų, turiu galvoje vandens tiekimą, sveikatos apsaugą ar švietimą.
Trečia, ES valstybės narės ir toliau turės prerogatyvą spręsti, kokios paslaugos konkrečioje šalyje bus visiems prieinamos, viešos ir nemokamos, galės subsidijuoti jas.
Prekyba žemės ūkio ir maisto produktais
Šis susitarimas atveria didelę Kanados rinką žemės ūkio produktams, visų pirma pieno produktams, maisto pramonėms produktams, kur ES turi didelių ekonominių interesų.
ES yra didžiausia pasaulyje sūrio ir pieno produktų eksportuotoja. ES sūrio eksportą į Kanadą dabar riboja Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) Europos Sąjungai skirta kvota, o jei norima eksportuoti virš kvotos, tenka mokėti milžiniškus – 227 proc. dydžio – importo muitus, ir tada europietiški sūriai Kanadoje tampa nekonkurencingi.
Laisvosios prekybos susitarimas pakeis tokią padėtį: be eksporto muitų Europos Sąjungos sūrių gamintojai į Kanadą galės eksportuoti 16 800 tonų aukštos kokybės sūrių ir 1700 tonų pramoninio sūrio.
Tai – dvigubai didesnis kiekis nei galėjome eksportuoti be muitų iki šiolei.
Nauda Lietuvai – neabejotina
Lietuvos nauda galiojant šiam laisvosios prekybos susitarimui taip pat bus akivaizdi. Kalbu apie šaldytų vaisių, degtinės, kitų produktų eksportą į Kanadą. Apie sūrius jau nekalbu. Plačiau apie tai – po balsavimo.
Keista, kad susitarimas, sudarytas dviejų tikrų demokratijų, atnešantis apčiuopiamos naudos visiems žmonėms, taip pat ir verslui, kai kam kelia alergiją ir nepasitenkinimą.
Dalinai, o vėliau pilnai įsigaliojus šiam laisvosios prekybos susitarimui, turėtume milžinišką laisvosios prekybos zoną, kurioje bus panaikinti 99 proc. visų muitų tarifų, turėsime duty free (bemuitę) zoną: ES – 510 milijonų gyventojų (įskaitant ir Jungtinę Karalystę), plius Kanada – 36 milijonai vartotojų.
Ir jame galiotų naujo pavyzdžio susitarimas, modernios laisvosios prekybos taisyklės, atnešiančios naudos abiem pusėms.
Laima Andrikienė yra Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto narė
