Antai savaitės pradžioje pasirodė Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekto apmatai. Juose buvo ir po solidarumo skraiste pridengti progresiniai, ir kitokie mokesčiai. Vakar premjeras padėkojo visiems už dėmesį plano juodraščiui ir pateikė lyg ir švarraštį – be jokių naujų mokesčių.
Finansų ministras V.Šapoka irgi tikino, kad mokesčių sistema nebus judinama, kol nebus sutvarkyta dabartinė. Ketinama pagaliau atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotai tiekiamai šilumai, numačius kompensacijas nepasiturintiems. Taip pat kalbama apie kitų PVM lengvatų peržiūrą.
Tiesa, V.Šapoka užsiminė, kad ketinama mažinti mokesčius mažiausiai uždirbantiems.
Užtat prievolių valstybei vengiantys turtingesni piliečiai turėtų sunerimti. „Dabartiniai tarifai ir mokesčių administravimas sudaro galimybes pažiūrėti, ar turtingieji sumoka mokesčius žvelgiant į tai, kiek jie gauna pinigų. Prie savo šalies ekonomikos visi turi prisidėti proporcingai“, – perspėjo finansų ministras.
Kam jau kam, o patiems valdantiesiems šie žodžiai bene labiausiai tinkami. Pažvelkime kad ir į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedlio R.Karbauskio deklaraciją: 2015 metais gautos pajamos siekė beveik 3,845 mln. eurų, o mokesčių atseikėta vos per 62 tūkst. eurų. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas Lietuvoje yra 15 proc., o apie skaidrumą aiškinantis politikas sumokėjo tik 1,62 proc.
Aišku, buvo galima pasinaudoti įstatymuose numatytomis išimtimis. Pavyzdžiui, gauti pajamų už anksčiau įsigytus ne nuosavybės vertybinius popierius – obligacijas, pasinaudoti ūkininkams taikomomis lengvatomis. Tačiau kuo jau kuo, o skaidrumu čia kvepia mažiausiai.
Tad ar finansų ministras su tokiais savo pareiškimais neatmuš sparnų į Naisių ąžuolą?
Kita vertus, kol kas planuose nematyti ir ketinimų panaikinti įvairias žemdirbiams galiojančias mokesčių lengvatas.
Tarkime, S.Skvernelis dar prieš keletą mėnesių užsiminė, kad gyventojų pajamų mokesčio tarifas turėtų būti vienodas visiems – ir ūkininkams, ir darbininkams, ir tarnautojams. Šiuo metu dauguma gyventojų moka 15 proc., o žemdirbiai – 5 proc.
„Valstiečiai“ premjerą išsyk paprotino, kad tai bus galima padaryti tik tuomet, kai mūsų ūkininkų gaunamos išmokos nebus mažesnės nei kitose ES šalyse, o produkcija kainuos tiek pat, kiek visoje Europoje. Bet pagal tokią logiką siuvėja ar šaltkalvis irgi gali reikalauti lengvatų, kol jų atlyginimai nepasieks ES vidurkio.
Žemdirbių atstovai teigia mokantys tiek pat, kiek su individualios veiklos pažymėjimais dirbantys smulkieji verslininkai, todėl tokia lengvata turi likti. Bet juk tarp ūkininkų yra ir tokių, kurie ne tik pajamas, bet ir pelną skaičiuoja šimtais tūkstančių eurų. Smulkiaisiais pavadinti neapsiverčia liežuvis.
Iš Finansų ministerijos vakar paskelbtų planų viena detalė tikrai verta išskirtinio dėmesio. Tai – mokesčių atostogos pradedantiesiems verslininkams. Gali būti, kad jau nuo 2018-ųjų naujai įsteigtos įmonės ar pavieniai verslininkai metus neprivalės mokėti nei gyventojų pajamų mokesčių, nei įmokų „Sodrai“. Tai būtų reali galimybė atsistoti jiems ant kojų.
Kas daugiau? Mokesčių, biudžeto formavimo, regionų ir finansų rinkų plėtros pertvarkos gairėse labiausiai matomos tezės, kuriomis ketinama vadovautis, o konkretumo – beveik jokio.
Užtat Vyriausybės programos įgyvendinimo plane daug kas išguldyta stulbinamai tiksliai. Ne, apie mokesčius dyzelinu varomiems automobiliams ar konkrečias priemones verslui skatinti ten neužsimenama. Tačiau kai kurie tikslai nurodyti su skaičiais po kablelio.
Antai iki 2020 metų bent sykį per dieną daržoves valgančių mokyklinukų dalis turėtų išaugti nuo 36,5 iki 45 proc., gyventojų, priklausančių mažo fizinio aktyvumo grupei, – sumažėti nuo 19,2 iki 15,2 proc. Padidinus amžių, nuo kurio leidžiama įsigyti ir vartoti svaigalus, iki 20 metų ketinama per trejus metus vienam gyventojui tenkantį absoliutaus alkoholio kiekį sumažinti nuo 12 iki 9,5 litro.
Planuojama įteisinti balsavimą internetu, kaip ir galimybę nuotoliniu būdu įmonę įregistruoti vos per vieną dieną. Socialinės išmokos ateityje turėtų būti susietos su minimalių poreikių krepšeliu, vaiko pinigai turėtų būti mokami už visas šeimose auginamas atžalas, o provincijoje būstą perkančioms jaunoms šeimoms ketinama sukurti skatinimo sistemą.
Premjeras neslėpė, kad dėl šio plano įgyvendinimo bus tariamasi ir su visuomene, ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, ir su asocijuotomis verslo struktūromis. To tikrai prireiks, nes užsiminta ne tik apie svarstymus didinti minimalią algą, bet ir apie nacionalinį susitarimą dėl darbo užmokesčio kėlimo.
Šiame dokumente numatyta daug teigiamų pokyčių, tik klausimas, kaip pasiseks juos įgyvendinti. Be to, viskas pernelyg abstraktu.
Galima pasakyti, kad tai yra viso labo šios kadencijos Vyriausybės darbotvarkė. Ir nėra garantijos, kad jos tikrai bus laikomasi.
