Skandalingiausias šios savaitės įvykis – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) grasinimas nutraukti žemės nuomos sutartį su bendrovės „Hanner“ antrine įmone – ji pradėjo griauti sostinės „Žalgirio“ stadioną ir statyti čia apartamentus, biurus bei viešbučius.
Investicijos turėtų siekti apie 200 mln. eurų, tačiau jos gali ir nuplaukti. LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ apie tai buvo kalbamasi su bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininku Arvydu Avuliu, NŽT direktoriaus vyriausiąja patarėja Zita Kvietkiene, Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurore Eidivalda Meškiene ir NŽT direktoriumi Danieliumi Kupriu.
– Kokia buvo šių sklypų įsigijimo istorija? – „Dėmesio centre“ vedėjas Edmundas Jakilaitis pasiteiravo „Hanner“ vadovo.
A.Avulis: Visa teritorija su pastatais priklausė Ūkio bankui. Jam bankrutavus, ji ir pastatai buvo perduoti Šiaulių bankui. Bankas paskelbė viešąjį konkursą, kuriame dalyvavo apie 30 Lietuvos ir užsienio kompanijų.
Mes pasiūlėme geriausią kainą ir už 41 milijoną eurų įsigijome teisę stadiono teritorijoje įgyvendinti savo projektą. Šiuo metu dalis „Žalgirio“ stadiono griaunama ir statomas viešbutis „Marriott“. Turime ir sutartį su „Marriott International“, taip pat įsipareigojimų šiai kompanijai.
Turime vis dar galiojančią žemės nuomos sutartį ir nepažeidžiame jokių teisės aktų ir įstatymų.
– Tačiau NŽT, valdanti tą žemę, sutartį dėl nuomos siekia nutraukti. Kodėl?
Z.Kvietkienė: Gavome nutarimą iš Generalinės prokuratūros nutraukti šią žemės nuomos sutartį. (...) Teigiama, kad sklypas naudojamas ne sutartyje nustatytu būdu.
Sutartis buvo sudaryta stadionui eksploatuoti. Buvo pirkti stadiono įrenginiai, bet ne žemės sklypas.
Nuomos sutartis nėra patikslinta, kad būtų galima vykdyti komercinę veiklą – statyti daugiabučius namus ar viešbučius. Štai čia ir yra problema.
– Tai nuspręsta nutraukti sutartį vien dėl to, kad ji nepatikslinta?
Z.K.: Jeigu bendrajame plane numatyta stadiono statyba ir pirkėjas nusipirko stadiono įrenginius, jis pirmiausia turi tai eksploatuoti kaip stadioną.
A.A.: Žemės įstatyme aiškiai pasakyta, kaip nustatoma žemės paskirtis. Žemė gali būti žemės ūkio, miškų ūkio, konservacinės, vandens ūkio ir kitos paskirties. Dabar pagal galiojantį detalųjį planą ten galima statyti. Aiškiai parašyta, kad ten gali būti ir stadionas, ir viešbutis, ir gyvenamieji namai.
– Tačiau Vilniaus miesto taryba prieš kelerius metus balsavo ir atsisakė ketinimų turėti toje vietoje stadioną?
R.Šimašius: Šiuo metu yra pradėtas šios vietos „išstadioninimo“ procesas, bet jis dar nebaigtas. Bendrajame plane stadionas dar yra pažymėtas, detaliajame brėžiniai rodo viena, aiškinamasis raštas – visai ką kita.
Išduoti tokie leidimai namų statyboms, kad jos netrukdytų tarp namų pastatyti ir 15 tūkstančių vietų stadioną. O ką padarė NŽT? Ji nusprendė paimti visą sklypą. Tokia praktika susijusi ne su stadiono saugojimu, o su visai kitais dalykais.
Aš matau, kad NŽT yra korupcijos priedangos lizdas ir didžiausias stabdys plėstis bet kuriam miestui, Vilniui – taip pat.
Nedrįstu kaltinti kiekvieno ten dirbančio žmogaus, bet pačios funkcijos taip, kaip jos sudėliotos ir vykdomos, yra tragedija.
– O kokį viešąjį interesą, kurį reikia apginti, šiuo atveju įžvelgė prokuratūra?
E. Meškienė: Šiuo atveju valstybinė žemė yra išnuomota ne aukciono būdu esamiems statiniams eksploatuoti. Kadangi šie statiniai yra neeksploatuojami todėl, kad išduotas leidimas juos griauti, jie buvo pradėti griauti, vyksta naujo statinio statyba.
Be to, yra pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas, nustatant papildomai gyvenamosios ir rekreacinės paskirties statinius. Tai yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą ne aukciono būdu ir lengvatine tvarka.
– Bet jei toje vietoje, kur jau nugriauta pusė stadiono ir pradėtas statyti viešbutis, viskas bus įšaldyta neribotam laikui, kam bus geriau? Kur čia viešasis interesas?
E.M.: Yra dvi sandorio šalys, kurios gali susitarti. Jos taip pat gali susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų.
Prokuroras čia jau nebeturi ką daryti, nes yra dvi proceso šalys, kurios ir sudarė tą sutartį.
O kalbant apie statinius, šioje vietoje ir pagal bendrąjį, ir pagal detalųjį planus galima vykdyti ir ūkinę, ir kitokią veiklą, bet tik tuo atveju, jei bus nutraukta dabar galiojanti nuomos sutartis.
Tada žemės sklypą bus galima įsigyti kaip nuosavybę arba išsinuomoti aukciono būdu.
R.Š.: Leidimas griauti stadioną buvo išduotas ne 2016-aisiais, o 2010 metais. 2016 metais savivaldybė leido betono luitus smulkinti vietoje.
Man daugiausia abejonių kelia, ką veikė NŽT, kol gavo raštą iš prokuratūros. Prieš kelerius metus ponas A.Avulis, už 41 milijoną eurų nusipirkęs sklypo nuomos teisę, atėjo į NŽT persirašyti sutarties. Tada jam nebuvo jokių pretenzijų, sutartis buvo pasirašyta, ir tiek. NŽT pasirašė sutartį su verslininku, o dabar teigia, kad viskas neteisėta.
A.A.: Mes projektą derinome ir NŽT parašą turime. Esame čia suplanavę 200 milijonų eurų investicijas. Sukuriame darbo vietų, mokame mokesčius, sukuriame turtą, kuris stovės dešimtmečius. Tai kur čia viešasis interesas? Argi visuomenė negauna naudos, kad mes investuojame?
D.Kuprys: Galbūt kai kas buvo nesuderinta, galbūt kokie nors projektiniai sprendiniai. Mes išsiuntėme įmonei pranešimą, o ji įstatymu nustatyta tvarka turi teisę atsakyti. Jei įmonė pagrįs, kad viskas yra tinkama ir teisėta, aš nemanau, kad tokia sutartis galėtų būti nutraukiama. (...)
Kalbant apie korupciją, tokių pažeidimų gali būti.
Absoliuti dauguma tokių, kaip sakote, korupcijos priežasčių ar skandalų atsirado po to, kai savo veikloje pradėjome griežtai vadovautis tik teisės normomis, o ne jų interpretacijomis.
– Jei būtumėte žinojęs, kad toje vietoje negalima statyti kitų statinių, o tik puoselėti stadioną, ar reikėtų to sklypo?
A.A.: Žinoma, kad ne. Visiškai nelogiška pirkti šią teritoriją už 41 milijoną eurų. Jei nori statyti stadioną, tau turi duoti pinigus, o ne tu kam nors juos turi duoti.
Tokie Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai ir užpuolimai labai kenkia Lietuvos įvaizdžiui. Turėjau pranešti JAV ambasadai, kad gali būti tam tikrų rizikos veiksnių įgyvendinant „Marriott“ viešbučio projektą. (...)
Manau, kad geriausias sprendimo būdas – kai suinteresuotos šalys sėda prie bendro stalo ir ieško išeičių. Ar mes dabar karštai diskutuosime, ar eisime į teismus, vis tiek kokį nors sprendimą turėsime rasti. („Lrt.lt“, LR)
Nusprendė netrukus pradėti derybas
Vyriausybės atstovai kitą savaitę ketina pradėti derybas su verslininko A.Avulio nekilnojamojo turto plėtros įmone „Hanner“ dėl žemės nuomos.
„Dabar yra labai daug neaiškumų. Trečiadienį pradėsime kalbėtis su „Hanner“ atstovais ir bandysime spręsti šią situaciją“, – sakė žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.
Anot jo, šiuo metu matomos dvi galimybės – arba „Hanner“ su NŽT susitars taikiai, arba Vilniaus valdžia pakeis bendrąjį planą, kuris leistų „Hanner“ tęsti pradėtus projektus. (BNS)
Prokurorai sužlugdė ir kitą iniciatyvą
Prieš keletą metų buvo nuspręsta perimti iš verslininkų sostinės Profsąjungų rūmus ir pradėti Tautos namų statybą. Seimas ir Vyriausybė priėmė daugybę sprendimų, tačiau reikalai nejudėjo.
Tada iniciatyvos ėmėsi Vilniaus savivaldybė. Sostinės taryba sutartinai teigė, kad būtina išpirkti Profsąjungų rūmų pastatą. 2013 metų vasarį savivaldybės įmonė „Start Vilnius“ ir „VIPC Vilnius“ pasirašė ketinimų protokolą.
Už Profsąjungų rūmus verslininkams pasiūlyti savivaldybei priklausantys pastatai Universiteto ir Liejyklos gatvėse, keli smulkesni objektai ir poilsio namai Palangoje.
Tada ir užvirė košė. Tuometis Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje konservatorius Audrius Skaistys, prašydamas ginti viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą.
Prokuroras Rolandas Kruopis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Šis teismas jo ieškinį visiškai patenkino. Savivaldybė apskundė sprendimą. Jos apeliacinis skundas dar nebuvo išnagrinėtas, o teismo sprendimas neįsiteisėjęs, kai 2014 metais R.Kruopis pakeitė savo nuomonę.
Prokuroras netikėtai sutiko su savivaldybe ir jos valdoma įmone „Start Vilnius“ pasirašyti taikos sutartį, tačiau nekilnojamojo turto mainų sandoris buvo sužlugdytas. Savivaldybė Profsąjungų rūmų už mainais pasiūlytus pastatus taip ir neperėmė.
