Draudikai jau perprato, ko labiausiai bijo lietuvai

Jei žinotum, kur krisi, pagalvę pasidėtum. Būtent šis priežodis ilgą laiką tiko apibūdinti Lietuvos gyventojų draudimosi įpročius. Tačiau pastaruoju metu jie kinta – aktyviausiai draudimo paslaugomis domisi didmiesčių gyventojai, sudarantys daugiau nei du trečdalius visų besidraudžiančiųjų.

Vis dažniau kaimo žmones drausti turtą paskatina pavojingi ir nuostolių atnešantys gamtos reiškiniai – vėtros ar uraganai.<br>D.Umbraso nuotr.
Vis dažniau kaimo žmones drausti turtą paskatina pavojingi ir nuostolių atnešantys gamtos reiškiniai – vėtros ar uraganai.<br>D.Umbraso nuotr.
Vis dažniau kaimo žmones drausti turtą paskatina pavojingi ir nuostolių atnešantys gamtos reiškiniai – vėtros ar uraganai.<br>D.Umbraso nuotr.
Vis dažniau kaimo žmones drausti turtą paskatina pavojingi ir nuostolių atnešantys gamtos reiškiniai – vėtros ar uraganai.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Dainius Baltinas

Mar 15, 2017, 2:26 PM, atnaujinta Apr 7, 2017, 10:46 PM

Jie, norėdami užsitikrinti finansinį saugumą, vis dažniau renkasi ne tik privalomas draudimo paslaugas, bet ir kompleksinę turimo turto apsaugą. Tiesa, ieškoti draudimo paslaugų dažnai paskatina ir pažįstamiems nutikusios nelaimės.

Aktyviausi – didmiesčių gyventojai

Praėjusiais metais užfiksuotos tendencijos rodo, kad dažniausiai draudėsi didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – gyventojai. „Compensa Vienna Insurance Group“ suskaičiavome, kad jie sudarė net 70 proc. visų besidraudžiančiųjų.

Tokį ryškų atotrūkį tarp didžiųjų ir mažesniųjų šalies miestų ar kaimiškų vietovių nulėmė kelios priežastys. Tarp jų – gyvenimo būdo, finansinės padėties, nusibrėžtų prioritetų, socialinės aplinkos skirtumai.

Pastebime, kad didmiesčiuose draudimas tampa vis dažniau ir geriau suprantamas poreikis bei finansinis garantas. Tuo metu mažuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse, pasižyminčiose aukštesniu nedarbo lygiu, draudimo paslaugas, neskaitant privalomųjų, dažniausiai renkasi tik gaunantys nuolatines pajamas.

Tiesa, tiek didesnių, tiek ir mažesnių miestų gyventojai poreikį turėti draudimo „pagalvę“ pajunta vis dažniau. Tam tikrais atvejais tai nulemia viešojoje erdvėje pastebėta informacija apie vagystes, įsilaužimus, avarijas, prognozuojami pavojingi ir nuostolių atnešantys gamtos reiškiniai, tokie kaip potvyniai ar uraganai.

Taip pat keičiantis gyvenimo būdui atsiranda noras apsaugoti įsigyjamus modernius įrenginius, ypač, jei šie įsigyjami lizingu. Vis dėlto, geriausiai finansinės apsaugos poreikis suvokiamas tada, kai nelaimė nutinka artimam žmogui, kuris ja pasirūpinęs nebuvo.

Populiariausias – KASKO draudimas

Apibendrintais praėjusių metų duomenimis, klientai dažniausiai rinkosi privalomąjį ir KASKO automobilio draudimą. Pastarosios paslaugos poreikis šaltuoju metų laiku, baiminantis kintančių oro sąlygų ir slidžių kelių, ūgtelėjo net penktadaliu.

Augo ir pasirinkusiųjų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų dalis, ypač dažnai gyventojai draudė vaikus. Net 80 proc. mūsų užregistruojamų nelaimingų atsitikimų nutinka būtent jiems. Be to, vis didesnė klientų, nusprendusių pratęsti turimas draudimo sutartis, dalis norimą apsaugą rinkosi nuo visų galimų rizikų.

Taip pat stiprėja tendencija, kuomet vis daugiau gyventojų renkasi ne vieną konkrečią draudimo paslaugą, bet kompleksinę apsaugą pasirinktai savo gyvenimo sričiai.

Pavyzdžiui, kartu su privalomuoju automobilio draudimu rinkosi ir KASKO draudimo paslaugą, pirkdami kelionės draudimą kartu rinkdavosi ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, taip pat – kartu draudė kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Kelių draudimo rūšių teikiamą apsaugą šiuo metu yra pasirinkę jau 15 proc. klientų.

Dainius Baltinas yra draudimo įmonės „Compensa Vienna Insurance Group“ Pardavimų departamento vadovas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.