Ponia Gražina kaltina premjerą dabar pat didinantį(!) senatvės pensijas. Keista. Pasirodo, Gražinai nepatinka, kad jos didinamos, kaip ji sako, „pensijos laukiančiųjų gerovės kaina“. Kaip taip gali būti? Pusei milijono senatvės pensininkų nuo gausesnių pensijų, kad ir nedaug, toji gerovė padidėjo. O kaip jos paveikė pensijos laukiančiuosius, negi jiems sumažėjo gaunami atlyginimai?
Tai kad ne, anot Gražinos, toji gerovė sumažėjo, Vyriausybei „nusitaikius į pensijai privačiai kaupiamas kaupiančiųjų lėšas“, turimos mintyje jų lėšos pensijų fonduose. Paaiškinsiu, kad žodis „privačiai“ kildinamas iš žodžio „privatus“, o jis aiškinamas kaip „nuosavas“, matyt, Gražina mano, kad tos kaupiamos lėšos yra nuosavos, jų negalima judinti. Pradėkime nuo jų kilmės – Sodros, jai įmokėtos lėšos nėra nuosavos, tai viešieji finansai. Jie pavirs privačiais po kelių dešimtmečių, kai bus išmokamos pensijos, su jomis žmogus galės elgtis kaip tik nori – laidyti ar taupyti. Tai lyg ir aišku.
Bet lygiai taip pat ir „kaupiančiųjų lėšos“, kol jos pavirs pensijų fondų išmokomis, yra viešieji finansai, nes jie sukurti iš viešųjų pinigų, o pensijų fondai juos tik valdo. Todėl Vyriausybė turi teisę jais disponuoti savo nuožiūra, kad ir grąžinti tai pačiai Sodrai (jei taip įvyktų). Toks žingsnis nepažeistų piliečio pasitikėjimo valstybe nuostatos, priešingai, įstatymų leidėjas turi pareigą keisti pensijų sistemą, ją pritaikant prie aktualios ūkio ir visuomeninio gyvenimo situacijos. Būtent taip analogišku atveju padėtį vertina Lenkijos Konstitucinis Teismas. Lietuvos Konstitucinis taip aiškinti kol kas nedrįsta...
Gražina rašo: „iliuzijų, kad valstybė pasirūpins mano oria senatve, neturėjau ir neturiu“. Betgi pensijų kaupimą kitaip nei iliuzijomis irgi sunku būtų pavadinti. Tie fondai juk nieko negarantuoja ir oficialiai pasižadėjo: „Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Investicijų vertė gali kilti ir kristi. Jūs galite atgauti mažiau, negu būsite investavę“.
Gražina galbūt vis dar nežino, kad dalyvaujant kaupime, būsimoji Sodros pensija, nesvarbu ar fonduose uždirbsi ar ne, sumažės mažiausiai 10 proc. Tokiu būdu, vidutinė Sodros pensija taps mažesnė kokiais 25 eurais, taigi, šviečiasi nyki ateitis. Negi Gražina norėtų tokios ateities? Deja, nieko nekeičiant, gali tekti, nes atsisakyti to kaupimo jau negalima. Tą fondų girnapusę reikės tempti iki pat pensijos. Kas galėjo taip sugalvoti?
Gražinos aiškinimu, pensijų fonduose ji tikisi sukaupti „apčiuopiamą“ sumą. Deja per 12 fondų veiklos metų vidutinė fondų išmoka dar nepasiekė poros tūkstančių eurų, kai anuitetui – periodinei išmokai mokėti jau dabar reikėtų apie 13 tūkstančių. Kada tokią sumą galima bus sukaupti, niekas nežino, nors būtent anuitetas, o ne vienkartinė išmoka yra pagrindinis reformos tikslas.
Dabartinė sukaupta, nepasiekianti reikalaujamos anuiteto ribos suma, yra išties „juokingai maža“. Kelių tūkstančių eurų fondų išmoką nesunku bus išleisti vienu ypu, o po to dešimtmečius teks dejuoti ir kaltinti valdžią dėl sumažintos Sodros pensijos. Apie tai kalba ir premjeras Saulius Skvernelis.
Jis aiškina, kad šimtai tūkstančių žmonių „šiandien nesuvokia pasekmių, pasirinkus pensijų kaupimą“. Ateis diena, kai po vienkartinės pensijų fondo išmokos pradės lietis gausios Lietuvos žmonių ašaros dėl sumažintos pensijos. Ši vargo vakarienė bus ypač skaudi žmonėms, gavusiems mažus atlyginimus. Sodros pensija tokių atlyginimų gavėjams yra proporcingai didesnė, deja, tokie pensininkai su savo neva „kaupimu“ ją gerokai sumažina. Vienintelė racionali išeitis jiems sugrįžti į Sodrą. Bet ponia Gražina – kategoriškai prieš.
Ji tiesiai kreipiasi į premjerą: „Mielas premjere, kodėl galvojate, kad jūs žinote geriau už žmones... iki skausmo pažįstamas [jūsų] argumentas, kad pensijų sistemą reikia keisti, „nes ji neefektyvi“ girdisi ne tik pas mus, bet jau „rezultatų“ davė ir kaimyninėje Lenkijoje“.
Oho! Ponia Gražina yra gerai informuota (galbūt ji dirba pensijų fonde?) Tie rezultatai tokie: vidutinė Lenkijos pensija 495 Eur, minimali – mažesnė negali būti – 243 Eur. (Lietuvoje atitinkamai 255 ir 112). Nežiūrint tokių pribloškiančių skaičių, Gražina aiškina, kad lenkai elgiasi „neprognozuojamai“ ir dar, kad „galim užjausti kaimynus“. Nieko sau, norėčiau tokios „užuojautos“...
Kreipimasis, suprantama, turi būti su pagąsdinimais premjerui. „Niekas nebenorės nei pensijų kaupti, nei apskritai dalyvauti jokiose valstybės inicijuojamose sistemose, nes nepasitikės valdžia. Sakysite, galiu keliauti į III pensijų pakopą. Taip galiu. Galiu dar ir iš šalies emigruoti kaip daug žmonių jau daro. Jūs atimate pasitikėjimą savo valstybe“.
Bet ar ne atvirkščiai? Kaupiamosios, o jei tiksliau – garantuoto pralaimėjimo sistemos diegimas (atsibuskite ir pasižiūrėkite prof. Raimondo Kuodžio skaičiavimus) tai ir yra pasitikėjimo valstybe žlugdymas.
O jei ketinate emigruoti, kai bus sustabdyta kaupimo sistemą, tai yra ir priešingų minčių. Gavau vienos būsimosios pensininkės laišką. Ji irgi ketina emigruoti, jeigu kaupiamoji sistema Lietuvoje ir toliau funkcionuos ir ji gaus sumažintą pensiją. Jos žiniomis nei Anglijoje, nei Vokietijoje tokių sumažintų pensijų cirko nėra. Gauti nudrengtą Sodros pensiją ir varganą pensijų fondų išmoką, jeigu ji iš viso bus, jos netenkina.
Ji ketina nors kokius 10, o gal ir 20 metų padirbėti Anglijoje ar Vokietijoje ir užsidirbti vakarietišką nesumažintą pensiją. Liūdniausia, kad lygiai tą patį ji siūlys ir savo vaikams. Anot jos, mūsų pensijų strategai, nestabdydami pensijų fondų veiklos veda prie dar didesnio emigracijos srauto.
Jos manymu, tik kai to pensijų neva kaupimo, o iš tikro pensininkų išnaudojimo keistos idėjos pagrindu neliks ir pensijos bus mokamos be sumažinimų, ne vienas tūkstantis lietuvių susimąstys apie grįžimą į tėvynę.
Ji ketina kreiptis į šalies Prezidentę, prašydama, išimties tvarka leisti jai pasitraukti iš pensijų fondo (ne išimties nevalia) ir pasiimti jame esančius savo maždaug tūkstantį eurų. Naujojo gyvenimo pradžiai. Deja, abejoju, ar jai tai pavyks. Pensijų fondai ne iš tokių.
Anatolijus Lapinskas
