Klasikinio sektoriaus Viešųjų pirkimų įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga tarptautinių pirkimų, o kai perkami darbai ir projektavimo paslaugos, – ir supaprastintų pirkimų atvejais skaidyti pirkimo objektą į dalis. Siūlomas teisinis reguliavimas nepagrįstai apribos viešųjų subjektų teises pasirinkti, organizuojant statybos ir projektavimo darbų pirkimus, statybų organizavimo modelį, brangins pirkimus, komplikuos tinkamą didelių projektų valdymą ir ES investicijų savalaikį panaudojimą. Priėmus šį įstatymą taip pat būtų paneigtos visuotinai tarptautinės statybos ir inžinerijos pripažintos FIDIC sutarčių sąlygos, kaip užtikrinančios tinkamą ir realų projektų įgyvendinimą.
Ypač svarbu pažymėti, kad 2014/24/ES direktyva nenumato pareigos skaidyti pirkimo objekto perkant darbus ir projektavimo paslaugas. Preambulės 8-9 dalyse teigiama, kad, atsižvelgiant į viešojo darbų pirkimo sutarčių įvairovę, perkančiosios organizacijos turėtų numatyti galimybę skirti darbų projektavimo ir atlikimo sutartis tiek atskirai, tiek kartu. Todėl akivaizdu, kad statybos darbų atveju pareigos skaidyti tarptautinius pirkimus Europos Sąjungos teisė nenumato.
Infrastruktūros projektų, apimančių skirtingų rūšių ir pobūdžio darbų atlikimą bei projektavimą (išskyrus įprastinius ir nesudėtingus statybos darbų pirkimus) atvejais suskaidžius pirkimo objektą (projektą) į dalis bus patiriami papildomi laiko kaštai, projekto įgyvendinimas taps priklausomas nuo pavienių ir atskirų pirkimų įvykdymo. Kilus teisminiams ginčams, ypač įvertinant riziką dėl naujai priimto įstatymo neapibrėžtų klausimų ir būsimos naujos teismų praktikos, tikėtina, kad bent dalis tokių pirkimų, kurie vyks suskaidžius jį į dalis, turės būti vykdomi pakartotinai ar užsitęs. Tai neišvengiamai lems, jog dalis Europos Sąjungos investicijomis finansuojamų projektų nebus laiku įgyvendinti.
Daugeliu atveju atskirai perkant projektavimo paslaugas dėl nekokybiškų ir su trūkumais parengtų projektų, vėliau perkančiosios organizacijos yra priverstos bylinėtis su rangovais dėl papildomų darbų apmokėjimo ir atlikimo. Tai turi tiesioginę įtaką tiek savalaikiam, tiek veiksmingam projekto įgyvendinimui, o taip pat lemia papildomus perkančiųjų organizacijų kaštus. Tuo tarpu perkant projektavimo paslaugas su statybos darbais, sudėtingesnių projektų atvejais, šių rizikų ir problemų visiškai išvengiama.
Įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalyje siūloma nuostata taip pat iškraipo tarptautinę praktiką dėl statybos projektų sutarčių (FIDIC).
FIDIC sutarties sąlygos yra pripažįstamos daugelyje pagrindinių finansavimo institucijų, tarp jų ir ES institucijose, kurios ir dalyvavo rengiant bei peržiūrint naujas sąlygas. Pasaulio bankas aiškiai pareiškė, kad jis palaiko FIDIC kaip teisingą sutartį, užtikrinančią konkurencingus pasiūlymus už mažiausią kainą bei apsaugančią nuo nesąžiningų veiksmų jos įgyvendinimo metu.
Visi pagrindiniai tarptautiniai rangovai naudoja FIDIC ir tai jiems leidžia veikti ne tik savo vidaus rinkoje. Tai yra ypač svarbu, kai daugelis mažesnių valstybių ieško finansavimo šaltinių, bet neturi reikiamų gebėjimų, tačiau tarptautiniai rangovai gali rengti konkurencingus pasiūlymus kiekvienoje srityje.
Europos Audito Rūmai primygtinai reikalauja, kad paramos lėšų panaudojimo administravimo procesas būtų skaidrus ir tvarkingas. Punktai, kurie rangovui sudaro nesąžiningų kliūčių, turėtų būti pašalinti, nes tai prieštarauja FIDIC principams. Rangovui neturėtų būti perleista rizika dėl klaidų bei praleidimų Užsakovo ir projektavimo dokumentuose.
Tuo tarpu įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalyje numatyta formuluotė lemia, kad visais atvejais privalės būti taikoma kaip bendra taisyklė tik FIDIC „Raudonoji knyga“, o užsakovai (perkančiosios organizacijos) negalės rinktis visuotinai pripažintų FIDIC „Geltonosios knygos“ ir „Sidabrinės knygos“, kurių atveju dėl projekto sudėtingumo projektavimo paslaugos yra perkamos kartu su darbais, o darbai neskaidomi į dalis.
Sudėtingų projektų atveju suskaidžius projektą/darbus į dalis, perkančiosios organizacijos privalės įsigyti projektų valdymo paslaugas, t.y. pirkti specialistų paslaugas, kurie turėtų valdyti atskirus rangovus ir užtikrinti jų veiksmų ir vykdomų darbų suderinamumą. Tokios paslaugos gali atsieiti iki 10 proc. projekto vertės. Suskaidžius darbus į dalis ir perkant atskirai, žymiai padidėja perkančiosioms organizacijoms priskirta rizika dėl klaidų ir papildomų kaštų, susijusių su papildomais sprendiniais.
Taigi, nors vienas esminių ES direktyvų 2014/24/ES ir 2014/25/ES tikslų yra supaprastinti viešųjų pirkimų vykdymą, tačiau Seime kelią besiskinantis įstatymo projektas administracinę naštą ne sumažins, o ją padidins.
Pažymėtina, kad kitų ES valstybių narių praktika ir teisinis reglamentavimas darbų pirkimų atvejais būtent įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisę pirkimus vykdyti neskaidant į dalis. Pavyzdžiui, Vokietijos nacionalinėje teisėje numatyta, kad darbų pirkimai turi būti vykdomi tokiu būdu, kuris užtikrintų projekto vientisumą ir neabejotinai bendrą (pilną) atsakomybę už defektus.
