Retai apgyventa teritorija laikoma tokia, kurioje gyventojų tankumas yra mažesnis nei 12,5 žmogaus kvadratiniame kilometre. 2016 metų duomenimis, tokios teritorijos jau užėmė 45 proc. Lietuvos ploto.
Rečiausiai apgyventa savivaldybė – Švenčionių – joje kaimo gyventojų tankumas vos viršija 5 žmones kvadratiniam kilometrui.
Lietuva retėja ir retėja greitai: retai apgyventų savivaldybių 2001 metais buvo 7, 2011-aisiais jų buvo jau septyniolika, o 2016-aisiais – 22. Kas toliau?
Retėjanti šalis
„Tokios retai apgyvendintos teritorijos tampa iššūkiu mūsų valstybei ir visuomenei. Su panašiomis problemomis susiduria ir kitos Europos valstybės, tačiau mūsų šalies retėjimo mastas – tikrai didelis“, – kalbėjo Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas daktaras Vidmantas Daugirdas.
Jis teigė, kad retėjimas – negrįžtantis procesas. Daug metų lietuvių natūrali kaita yra nedidelė, bet net rodikliams pagerėjus, mažai tikėtina, kad pustuščiai regionai atgims. „Žmonės negrįžta į periferinius rajonus“, – konstatavo mokslininkas.
Lietuvoje yra trys išskirtinės savivaldybės, kur gyventojų skaičius auga – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. „Formuojasi dvi Lietuvos – didžiųjų miestų ir visa kita“, – kalbėjo mokslininkas.
V.Daugirdas teigė, kad praktiškai nėra vilties, kad tokia situacija pasikeis – yra dešimtys seniūnijų, kuriose per metus negimsta nei vienas vaikas arba per metus miršta kokie 4 procentai gyventojų. Pasak jo, apčiuopiamų prielaidų tendencijų pokyčiui nėra, todėl artimiausioje ateityje didelė dalis Lietuvos teritorijos virs demografinėmis dykromis, o per 15-20 metų retai apgyventomis taps beveik visos Lietuvos kaimiškos teritorijos. „Tai tarsi indikatorius, parodantis, kas laukia visos šalies ateityje“, – pasakojo mokslininkas
NT rinka nesitraukia
Tuo tarpu „DNB Būstas“ duomenys rodo, kad tuštėjančiose teritorijose būsto rinka tapo santykinai aktyvesnė.
„Paėmus retai apgyvendintas teritorijas nustebome atradę keistą dalyką – gyventojų retėja, bet sandorių skaičius auga“, – kalbėjo „DNB Būstas“ direktorius Audrius Gudanavičius.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo paradoksalu, tačiau galima rasti visiškai racionalų paaiškinimą. „Išvykstantys gyventojai parduoda savo būstą, todėl tuštėjimo laikotarpiu sąlyginis NT rinkos aktyvumas probleminiuose regionuose turėtų išlikti“, – pasakojo A.Gudanavičius.
Tiesa, tas rinkos aktyvumas – tikrai sąlyginis. Tipiškoje savivaldybėje per metus parduodama 100-200 butų ar namų, Vilniuje – apie tūkstantį kiekvieną mėnesį.
Pasak A.Gudanavičiaus, situaciją būsto rinkoje lemia ir Lietuvos darbo rinkos geografinė atskirtis – didžiuosiuose miestuose trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, regionų gyventojai siurbiami į miestus.
„Kalbant apie kainas, daugelyje retai apgyvendintų teritorijų kainos mažėja, nors didžiuosiuose miestuose kainos sparčiai auga“, – sakė banko atstovas.
Paskutinis pasispardymas?
Nors NT rinkos aktyvumas regionuose gali pasirodyti džiuginantis dalykas, nereiktų labai tikėtis, kad tai reiškia teigiamus ilgalaikius pokyčius. Jei gyventojų regionuose ir toliau mažės, anksčiau ar vėliau tiek būsto, tiek sklypų rinka persisotins ir sustos.
„Nenumaldoma depopuliacijos tendencija gali būti arba keičiama, arba prie jos prisitaikoma. Jei to neįvyks, galime konstatuoti, kad dar po 10 metų regioninė NT rinka praktiškai liausis veikusi“, – konstatavo A.Gudanavičius.
Jau dabar lyginant retai apgyvendintus ir kiek tankesnius regionus, būsto pardavimai čia skiriasi dešimtimis kartų, o ateityje situacija bus dar aštresnė: „Butai ten neturi ateities, namai – priklausomai nuo vietos, kiek ji galėtų būti poilsinė, nes tokios vietos jau dabar patrauklios. Kitur sunku prognozuoti perspektyvius NT įsigijimus“, – sakė A.Gudanavičius.
Turizmo rojus?
Yra nemažai vietų, kur kaimo gyventojams išmirus, jų namai stovi tušti ir niekam nereikalingi: „Manome, kad ateityje tokios zonos virs rekreacinėmis, o pats apgyvendinimas priklausys nuo vietos grožio, gamtos.“
Jo teigimu, vienintelis dalykas, galintis kiek sušvelninti situaciją – rajonų centrų aktyvinimas, kad žmonės galėtų ten trauktis ir būtų galima išlaikyti infrastruktūrą.
„Tai galėtų padėti ir plėstis turizmui, ir kurti rekreacinę infrastruktūrą, nes 15 metų bėgyje tos tuščios teritorinės taps būtent rekreacinės, nes daugiau ten nelabai bus ką veikti“, – sakė A.Gudanavičius.
Optimistai gali tikėtis, kad Lietuva ateityje taps senyvo amžiaus turistų ar užsieniečių, norinčių gyventi ramioje gamtoje, prieglobsčiu, bet A.Gudanavičius teigė, kad kol kas tokių tendencijų nematyti, nors darbas šia linkme būtų sveikintinas.
