Lietuviai – labiausiai prasigėrusi tauta pasaulyje. Prieš porą savaičių, kai prie Seimo vyko koncertas „Laisvę rokenrolui“, tokią sensacingą žinią paskleidė A.Verygos pasikviestas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) veikėjas Gaudenas Galea.
Anot PSO, pernai kiekvienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko po 16 litrų gryno suvartoto alkoholio, o skaičiuojant asmenis nuo 15 metų – net 18,2 litro!
Tačiau vakar Lietuvos statistikos departamentas paskelbė visai kitokius duomenis: praėjusiais metais kiekvienam vyresniam nei 15 metų šalies piliečiui teko 13,2 litro suvartoto alkoholio. Palyginti su 2015-aisiais, vidurkis sumažėjo net 0,8 litro.
Įžvelgė ministro ranką
Vargu ar galima kalti prie sienos PSO ekspertus, nes jie remiasi skaičiais, kuriuos pateikia kiekviena valstybė. O kas taip pagražino mūsų duomenis?
Visuomenės veikėjas, legendinės roko grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas rėžė tiesiai: Valstybės saugumo departamentas privalo pasidomėti, iš kur eina toks Lietuvos juodinimas ir kaip staiga atsitiko, kad per itin trumpą laiką alkoholio suvartojimas išaugo kone trečdaliu.
Saugumas kažin ar tuo domėsis, o štai prokurorams gal ir teks. Ir taikinys jiems nurodomas pirštu. Tai – ministras A.Veryga.
„Būtina kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ji ištirtų, kas yra tas nepriklausomas ekspertas, pateikęs PSO tokius duomenis ir nurodęs, kad Lietuvoje vien neapskaitomo alkoholio kiekvienas gyventojas per metus suvartoja 2,9 litro.
Tai yra veikimas prieš valstybę, jos šmeižimas.
Įtariame, kad tas ekspertas ir yra sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, kuris ne kartą gyrėsi, kad būtent jis teikia duomenis PSO“, – „Lietuvos rytui“ vakar kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis.
Namie plėšo net žurnalus
Praėjusių metų pabaigoje ministru tapęs psichiatras A.Veryga seniai garsėja nuožmia kova už blaivybę, nors neslepia anksčiau mėgęs smagiai pavakaroti prie taurelės ir netgi užtraukdavęs dūmą.
Tačiau apie dešimtmetį svaigalų nevartojantis veikėjas neseniai viešai prisipažino dabar namuose iš žurnalų išplėšantis net alkoholio reklamas – kad tik vaikai neišvystų.
2004 metais A.Veryga su kolegomis įkūrė tabako kontrolės koaliciją, vėliau tapo Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų prevencijos tinklo valdybos nariu, 2009–2012 metais buvo visuomeninis premjero patarėjas šiais klausimais.
Ar gali būti, kad tapęs ministru jis ėmėsi klastočių?
O gal „pagražintus“ duomenis apie mūsų šalį PSO jis siuntinėjo ir anksčiau?
Bet kuriuo atveju R.Žemaitaitis mano, kad prokurorams pasidomėjus sveikatos apsaugos ministro veikla jo karjeros lauktų liūdna pabaiga: „Tokiems Seimo nariams ir ministrams turėtų grėsti apkaltos procesas.“
PSO metodika – mįslinga
Tačiau PSO atstovybės Lietuvoje vadovės Ingridos Zurlytės nenustebino atotrūkis tarp statistikos duomenų, kuriuos pateikia PSO ir Statistikos departamentas.
Pasak jos, PSO remiasi ir legalaus, ir nelegalaus alkoholio suvartojimu, o Statistikos departamentas – tik legalios rinkos duomenimis (juos naudoja ir PSO).
Šiemet Statistikos departamentas alkoholio suvartojimą apskaičiavo pagal naują metodiką. Iš bendro parduoto legalaus alkoholio skaičiaus yra atimamas alkoholis, kurį Lietuvoje išgėrė užsienio turistai, bei gėrimai, nusipirkti „Duty Free“ parduotuvėse.
Tiesa, į skaičiavimus įtrauktas alkoholis, kurį lietuviai išgeria užsienyje.
Atnaujinus metodiką skaičiavimai nuo 2010 metų buvo peržiūrėti.
Ir paaiškėjo, kad alkoholio suvartojimas kasmet buvo mažesnis, nei skelbta anksčiau.
„PSO turi savo metodiką ir metodinius principus, pagal kuriuos skaičiuoja grynojo alkoholio suvartojimo principus.
Taikomi sudėtingi įvairūs regresiniai modeliavimo metodai. Tai sudėtingas modeliavimo įrankis“, – „Lietuvos rytui“ aptakiai aiškino I.Zurlytė.
Kaip vieną metodikų skirtumų PSO atstovė nurodė turistų suvartojamo alkoholio duomenis: „Juos Statistikos departamentas pradėjo atimti iš viso suvartoto grynojo alkoholio kiekio ne taip seniai ir kažkodėl perskaičiavo ankstesnių metų duomenis.
O PSO, jei turistų skaičius neviršija gyventojų skaičiaus šalyje, turistų suvartoto alkoholio kiekio neatimama iš bendro skaičiaus.“
Tokiu atveju, pavyzdžiui, estai alkoholio suvartojimo skaičius gali net keliais litrais vienam gyventojui sumažinti, nes pas juos atvyksta daugiau turistų, nei yra piliečių.
Lietuvoje lankosi dar daugiau turistų, tačiau jie neviršija šalies gyventojų skaičiaus, todėl PSO taiko kitokius koeficientus.
Kas ekspertai, nežino
Skaičiuodama nelegalaus alkoholio kiekį PSO, anot I.Zurlytės, remiasi reprezentatyviomis apklausomis, empiriniais tyrimais, ekspertų nuomonėmis.
Šie duomenys dar atitinkamai modeliuojami, remiamasi ir kitais šaltiniais, tarkime, apsinuodijimo alkoholiu ar sužalojimo atvejų statistika.
Bet į klausimą, kas atlieka tuos tyrimus ir kas tie ekspertai, I.Zurlytė negalėjo atsakyti: „Tyrimų aš neatlieku ir ekspertų neparenku. Cituoju, kas parašyta Pasaulio sveikatos organizacijos leidiniuose.“
Ekspertus esą parenka pati PSO, o ne jos atstovybė Lietuvoje.
„Tokia pati metodika taikoma 194 šalims, o ne vienai specifinei šaliai. Šios šalys – PSO narės“, – aiškino I.Zurlytė.
Tiesa, kai kurios valstybės išvis pateikia ne statistikos duomenis, o gyvybės draudimo įmonių atliktų apklausų rezultatus.
Birželį Vilniuje laukiama PSO atstovo, kuris skaičiuoja suvartotą alkoholį organizacijai priklausančiose šalyse.
„Tiek PSO, tiek Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvoje yra didelis suvartojamo alkoholio kiekis ir kad būtina keisti esamą situaciją.
Tai ir daroma – šiuo metu Seime svarstomos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Lina Šriubėnė.
Politikai meluoja išsijuosę
Iškėlę blaivybės vėliavą „valstiečiai“ pastaruoju metu pažėrė ne vieną akibrokštą.
„Aštuoni iš dešimties Lietuvos žmonių miršta nuo ligų, kurias sukelia alkoholis“, – taip Seime tvirtino „valstiečių“ atstovas Tomas Tomilinas, o kad nebūtų mažai, jo atstovaujama frakcija dar išplatino šį teiginį ir pranešimo žiniasklaidai pavidalu.
Tačiau, Statistikos departamento ir Higienos instituto duomenimis, pernai dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių mirė 670 žmonių – 62 mažiau nei 2015-aisiais.
Remiantis T.Tomilino skaičiavimais, iš viso praėjusiais metais į anapilį turėjo iškeliauti tik maždaug 840 Lietuvos piliečių. Deja, mirė 40,8 tūkstančio.
Statistikos departamentas vakar paskelbė, kad mažėja ir su alkoholio vartojimu susijusių ligų atvejų.
Antai alkoholinių psichozių pernai pasitaikė 124,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų – 5,1 proc. mažiau nei užpernai. Tiesa, alkoholinės priklausomybės atvejų padaugėjo 7,6 proc.
Valdantieji nori įrodyti rinkėjams savo tiesą
Antanas Matulas
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys
„Įtarimų sukėlė tai, kad prieš svarstant su alkoholio ribojimu susijusių įstatymų paketą specialiai buvo pasikviestas PSO ekspertas, kuris ir pateikė neva sensacingus duomenis. Negana to, pati PSO visos ataskaitos nėra paskelbusi – tik apie mūsų valstybę ištrimituota.
Man tie skaičiai iš karto sukėlė abejonių. Juk įvesta nemažai ribojimų, auga akcizai, mažėja alkoholio sukeltų psichozių. Kaip gali būti, kad pats vartojimas taip stulbinamai išaugo?
Pats nuolat važinėju po Lietuvą ir tikrai netikiu, kad esame labiausiai prasigėrusi šalis, nors problemų dėl svaigalų, aišku, yra labai daug.
Įtariu sąmokslo teoriją: valdantiesiems dabar žūtbūtinai reikia parodyti, kokia beviltiška padėtis Lietuvoje, kad galėtų imtis veiksmų.
O po poros metų paskelbs jau tikrus duomenis ir aiškins – žiūrėkite, kaip viskas pasikeitė mūsų dėka.“
Kainos didėja, o gamyba mažėja kasmet
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 2,2 proc. Labiausiai pabrango viskis – 7,1 proc., vaisių vynas – 4,4, trauktinės – 3,9, Lietuvoje pagaminta degtinė – 2,9, vermutas – 2,3, alus – 1,8 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2016 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
2016 m. buvo pagaminta 1,09 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2015 m., jų gamyba sumažėjo 5,8 proc. 2016 m. didėjo fermentuotų gėrimų gamyba, kuri sudarė 5,3 mln. dekalitrų, – tai 7,9 proc. daugiau nei 2015 m. Iš fermentuotų gėrimų išaugo putojančių fermentuotų gėrimų (28,3 proc.), sidro (1,8 proc.) gamyba, bet sumažėjo vaisių ar uogų vyno (19,9 proc.), neputojančių gėrimų (14,1 proc.) gamyba. Vynuogių vyno ir vermuto 2016 m. pagaminta 0,5 mln. dekalitrų, arba 9,9 proc. daugiau nei 2015 m. Daugiausia pagaminta alaus – 30 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,5 proc.
2016 m., palyginti su 2015 m., labiausiai išaugo alaus importas ir eksportas – atitinkamai 8,9 ir 11,6 proc. Spiritinių gėrimų importas sumažėjo 6,1 proc., eksportas padidėjo 9,9 proc., vyno importas padidėjo 0,1, eksportas sumažėjo 2,4 proc., fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 40,7, eksportas padidėjo 5,4 proc.]
