Tai - laiškas, kurį įkurta mano vadovaujama Dirbančių neįgaliųjų asociacija įteikė ir Seimo pirminiinkui, ir premjerui. Nusiuntėme jį ir Socialinės apsaugos bei darbo ministerijai.
Asociacija, kuriai sutikau vadovauti – nauja, ji vienija tūkstančius dirbančių neįgaliųjų. Ją kūrėme vildamiesi, kad pavyks pasiekti tikslą – užtikrinti ir ginti dirbančių neįgaliųjų asmenų teises, atstovaujant jų interesus įvairiose įstaigose ir organizacijose bei siekti, kad neįgalieji asmenys integruotųsi į darbo rinką, galėtų pasinaudoti savo profesinius gebėjimus, o darbo rinkos sąlygos būtų palankios neįgaliųjų asmenų integracijai.
Štai todėl mes jau galime garsiai prabilti, kad 2017 m. balandžio 6 d. Seimui pateiktas Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo projektas (nauja jo redakcija) pažeidžia dirbančių neįgaliųjų ir neįgalių asmenų, bandančių integruotis į darbo rinką, teises.
Kreipiamės į valstybės vadovus prašydami įvertinti parengto projekto nuostatas bei tai, ar priėmimo procedūros atitinka norminiam reglamentavimui.
Balandį Europos teisės departamentas pateikė išvadą dėl Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo projekto, kurioje teigiama, kad jam kelia abejonių šio teisės akto nuostata, numatanti, kad "socialinės įmonės statusas naujiems juridiniams asmenims nebūtų suteikiamas".
Vargu, ar ši nuostata yra suderinama su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu, kadangi socialinės įmonės statusas galėtų būti suteiktas tik iki įstatymo projekto įsigaliojimo dienos įsteigtoms įmonėms.
Vėliau įsteigtiems juridiniams asmenims, nors ir atitinkantiems projekte išdėstytas sąlygas socialinės įmonės statusui įgyti, šis statusas nebūtų suteiktas.
Taigi būtų daromas skirtumas tarp minėtų juridinių asmenų, siekiančių įgyti socialinės įmonės statusą, vienodai atitinkančių sąlygas, kurias privalo tenkinti juridiniai asmenys, kad galėtų šį statusą įgyti.
Pažymėtina, jog Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą.
Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai.
Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas.
Taip pat pažymėtina, kad asmenų lygiateisiškumo principas yra įtvirtintas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte.
Analogiškai Konstitucinio Teismo išaiškinimas turi būti taikomas ir vertinant Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo projekto 4 straipsnį, kurio 5 dalyje numatoma, kad tikslinėms grupėms asmenys priskiriami tik tuo atveju, jei jie nedirba pagal kitą darbo sutartį arba nedirba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ar nedirba savarankiškai.
Taip pat projekto priedo 12 str. norma, numatanti, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms socialinei įmonei yra skiriama ir mokama už tuos Socialinių įmonių įstatyme nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausančius darbuotojus, kurie buvo įdarbinti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Bei 3 str. 1 d. 3 p. norma, numatanti draudimą socialinėms įmonėms (o tai reiškia ir jose dirbantiems tikslinei grupei priskirtiniems neįgaliesiems) teikti paslaugas kitos įmonės patalpose.
Aukščiau paminėtos teisinės nuostatos sudaro sąlygas ne visiems neįgaliesiems lygiateisiškai naudotis valstybės pagalba, skirta neįgaliųjų asmenų grįžimo į darbo rinką skatinimui, socialinei integracijai ir socialinės atskirties mažinimui.
Neįgalieji šia prasme diferencijuojami dėl Konstitucijos garantuojamos teisės laisvai rinktis darbą (kelias darbo vietas), įsidarbinimo laiką socialinėje įmonėje bei darbo paslaugų sektoriuje pasirinkimą, nesant tam objektyvaus ir pateisinamo pagrindo.
Toks Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo projektas pažeidžia Visuotinės žmogaus teisių deklaraciją, numatančią, kad kiekvienas turi teisę į darbą, laisvą darbo pasirinkimą, teisingas ir tinkamas darbo sąlygas ir apsaugą nuo nedarbo.
Taip pat jis pažeidžia Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įtvirtintą nediskriminavimo principą bei pareigą valstybei imtis visų atitinkamų priemonių, įskaitant įstatymų leidybos priemones, kad būtų pakeisti ar panaikinti galiojantys įstatymai, kiti teisės aktai, papročiai ir praktika, diskriminuojantys neįgaliuosius.
Dėl aukščiau nurodytos Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projekte įtvirtintos neįgaliųjų asmenų diskriminacijos daugiau nei 7 tūkstančiai neįgaliųjų liktų be darbo. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašome įvertinti aptariamą įstatymo projektą ir pateikti savo išvadas dėl įstatymo projekto.
Vladas Mikolaitis yra Dirbančių neįgaliųjų asociacijos pirmininkas, I grupės invalidas, dirbantis socialinėje įmonėje.
