Kaune šešėlis didesnis nei visoje Lietuvoje. Tokių kalbų girdėti kilus diskusijoms, kaip šalyje mažinti šešėlį.
Tačiau finansų specialistė, „Sodros“ direktoriaus patarėja Julita Varanauskienė sklaido šiuos Kaunui mestus kaltinimus.
Tikėtina, kad ne visi kauniečiai sąžiningai moka mokesčius, tačiau tuo jie nė kiek neišsiskiria iš kitų šalies gyventojų. Priešingai – atspindi šalies vidurkį.
– Iš ko atpažįstate, kad žmonės nemoka mokesčių? – „Laikinoji sostinė“ paklausė J.Varanauskienės.
– Indikatorius galėtų būti pajamos, kurios yra mažesnės nei minimali mėnesio alga (MMA, nuo praėjusių metų ji yra 380 eurų. – Red.).
Kauną šiuo požiūriu palyginusi su kitais Lietuvos miestais ar regionais jokio išskirtinumo nematau. Lietuvoje žmonių, gaunančių mažiau nei MMA, yra 18 proc., tiek pat jų ir Kaune.
Mieste šimtosiomis procento mažiau, rajone – šimtosiomis daugiau. O kai kuriose periferinėse savivaldybėse tas procentas yra iki dvidešimt kelių.
– Kaip MMA gaunančiųjų skaičius leidžia spręsti apie šešėlį?
– Šį rodiklį reikėtų vertinti atsargiai. Ko gero, daliai žmonių tai yra realios ir vienintelės pajamos. Tai dažniau vyresnio amžiaus žmonės, pensininkai, kurie pasirenka, ar pajėgia dirbti tik puse etato, ar mažiau.
Tačiau yra dalis žmonių, kurie, gaudami mažiau nei MMA, kelia keistų jausmų. Tarkime, jei jie yra įmonių vadovai.
Kaune kas ketvirtas įmonės vadovas dirba už algą, mažesnę nei minimalus darbo užmokestis. Sunku pasakyti, ar tai yra mokesčių slėpimas, ar jų planavimas, kai, tarkime, įmonės vadovas yra ir akcininkas, ir pajamas pasiima dividendais.
Sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai taip pat turi kitų būdų, kaip gauti pinigų – didžiąją dalį pajamų jie paima per dienpinigius, kurie yra neapmokestinami.
Kad ir kaip būtų, tai rodo žmonių norą mokėti kuo mažiau mokesčių. Tačiau tokiu atveju žmogus įgyja teisę tik į MMA atitinkančias socialines garantijas.
Jei žmogus patenka į nelaimę, sutrinka jo sveikata, išmokas jis gaus pagal tai, kokius mokesčius mokėjo, o ne kokias pajamas realiai gavo.
– Renkamės gerai uždirbti dabar, negalvodami, kas bus senatvėje ar ligos atveju?
– Taip. Ir ne tik Kaune. Tas pat vyksta Vilniuje, Klaipėdoje.
Gali būti, kad dalis žmonių realiai uždirba du tūkstančius, o rodo tik vieną. Tačiau „Sodrai“ labiausiai rūpi tie, kuriems dėl rodomų mažų pajamų gresia gauti labai menkas socialines garantijas.
– Dar vienas rodiklis, kad nebuvo mokėti mokesčiai, yra mažas darbo stažas ir itin maža pensija. Kiek kauniečių su tuo susiduria?
– Kaune, vertinant visus pensininkus, tokių yra penki procentai. Palyginti su Lietuva, tai gana mažas procentas. Pavyzdžiui, Pagėgiuose, Skuode, Šilalėje tokių žmonių – daugiau nei 20 procentų. Vilniuje, kaip ir Kaune, – apie 5 procentus.
Tačiau vertinant pernai į pensiją išėjusių kauniečių situaciją, ji prastesnė. Kauno mieste būtinojo darbo stažo neturėjo 16 procentų pensinio amžiaus sulaukusių žmonių.
Panašus procentas ir Vilniuje. Lietuvoje jis didesnis – pernai toks buvo kas ketvirtas šalies gyventojas.
– Ką apie šešėlį sako tai, kad statistiškai atlyginimai auga, tačiau žmonės realiai nejunta pajamų padidėjimo?
– Gali būti, kad dalis padidėjimo yra popierinė – tiesiog imta rodyti didesnes algas ir mokėti mokesčius. Tai ne tik Kauno, bet ir Lietuvos tendencija.
Matome, kad žmonės, kurie pernai uždirbo mažiau nei MMA, o šiemet tą ribą peržengė, uždirba vidutiniškai 538 eurus.
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje uždirbančių mažiau nei 300 eurų yra daugiau nei šalies vidurkis. Atrodo, kad regionuose mažos pajamos yra tikrosios, o miestuose, tikėtina, kad ne – realios pajamos yra didesnės.
Žinant pragyvenimo lygį miestuose, keista matyti tokias pajamas. Jei miesto gyventojai realiai gautų 300 eurų per mėnesį, jie nepritaptų – tarkime, neitų į koncertą, nes neturėtų batų ar tinkamos aprangos.
Pagal socialiai nepritapusių žmonių skaičių matyti, kad rajone mažos pajamos yra realesnės nei mieste.
– Ar Kaunas statistiškai kaip nors išsiskiria iš kitų Lietuvos miestų, regionų?
– Kaunas labiausiai atspindi Lietuvos vidurkį. Vilnius šoka į viršų, o visa Lietuva yra gerokai žemiau negu Vilnius. Tuo metu Kaunas reprezentuoja šalies vidurkį.
– Iš kur ta nuomonė, kad kauniečiai ypač linkę slėpti mokesčius?
– Manau, kad tai gali lemti istoriškai susiklosčiusios aplinkybės. Kaunas nuo sovietmečio garsėjo smulkiaisiais prekybininkais. Žmonės juos kartais vadindavo spekuliantais. Galbūt manoma, kad kaip ir anksčiau, kauniečiai sukombinuoja. Bet statistika nerodo, kad turėtume kokią nors ypatingą situaciją Kaune.
– Ir vis dėlto skirtumų su kitais miestais yra. Tarkime, vyrų ir moterų darbo užmokesčio dydis.
– Taip, tačiau skirtumai nedideli. Lietuvoje matome, kad moterų darbo užmokestis yra mažesnis nei vyrų, Kaune jis mažesnis šiek tiek daugiau nei šalyje.
Lietuvoje moterys uždirba 8 procentais mažiau nei vyrai, o Kauno mieste – 12 proc., rajone – 9 proc. Bet randame tokių savivaldybių, kur skirtumas ir 22 procentai.
– Kokios populiariausios kauniečių profesijos?
– Kauno miesto gyventojai dažniausiai dirba įmonių vadovais, reklamos ir rinkodaros specialistais bei pardavėjais. Taip yra ir Vilniuje.
– Esate minėjusi, kad Kaune gana daug žmonių, gaunančių neįgalumo pensiją. Kodėl taip yra?
– Kol kas neturiu tikslių duomenų, todėl negalėčiau išsamiai komentuoti. Juos reikia atsargiai vertinti, tai nebūtinai sukombinuotas neįgalumas. Kartais žmogus neįgalumo pensiją pasilieka, kai sulaukia senatvės pensijos, nes ji yra mažesnė nei neįgalumo.
