– Ekspertai pataria Lietuvai plėtoti didesnę pridėtinę vertę kuriančias ūkio šakas. Gal kurortų verslas išvis nėra perspektyvus, nes moka net mažesnes nei vidutines algas? – „Lietuvos rytas“ paklausė Lietuvos kurortų asociacijos prezidento Neringos mero Dariaus Jasaičio.
– Lietuvos kurortai yra labai perspektyvūs ir tai puikiai įrodė Druskininkai. Jei valdžia investuotų į infrastruktūrą ar pertvarkytų mokesčių sistemą taip, kad kurortai patys surinktų daugiau pinigų, mes
išvengtume sezoniškumo ir visus metus trauktume žmones.
Finansavimas galėtų būti projektinis arba paremtas kurortams paliekama didesne mokesčių dalimi, kaip įprasta daugelyje ES šalių, nes ir ten saugomose vietovėse gyvenantys žmonės varžomi įvairiausiais draudimais, o tai reikia jiems vienu ar kitu būdu kompensuoti.
Galima palikti dalį pridėtinės vertės mokesčio arba akcizo. Tai diskusijų klausimas, Seimas turėtų apsispręsti, kaip geriau. Tačiau aišku, kad tai būtina, jei norime, kad mūsų turizmo sektorius plėtotųsi.
Ogi jis net ir dabartinėmis sąlygomis auga ir suneša šaliai daug pinigų.
Pavyzdžiui, kruiziniu laivu į Klaipėdą atvykęs turistas per dieną palieka mūsų šalyje ne mažiau kaip 100 eurų. Tai paslaugų eksportas ir reikia taip ir vertinti turizmo verslą.
Mums trukdo sezoniškumas, bet Druskininkai, Birštonas, pastaruoju metu ir Palanga rodo, kad tai įveikiama problema, tereikia investuoti į infrastruktūrą. Verslo mokami mokesčiai keliauja į valstybės biudžetą, o kurortams iš šio pyrago beveik nieko nelieka. Mėginame rinkti pagalvės mokestį, po eurą už naktį, nors tai tik katino ašaros.
– Bet sakote, kad kurortai mažina sezoniškumą pasitelkę investicijas. Vadinasi, pinigų pavyksta sukrapštyti, tad gal perdaug skundžiatės?
– Taip, nepaisant lėšų stygiaus, geriname ir plečiame infrastruktūrą. Bet ją reikia išlaikyti, kuo jos daugiau, tuo brangiau ji kainuoja. Kurortų savivaldybės šios naštos nepatempia, o savo eilės laukia ir metų metais įšaldyti mums būtini projektai.
Be to, verslas neinvestuos į kultūros objektus, kurie didina kurortų patrauklumą. Čia reikia valstybės investicijų.
– Vis dėlto verslas kurortuose dirbantiems žmonėms moka labai mažas algas. Gal tiesiog verslininkai nesidalija pelnu su savo darbuotojais?
– Pritarčiau, kad iš dalies tai tiesa, bet yra ir kita medalio pusė. Remdamasis Neringos pavyzdžiu, galiu pasakyti, kad jei žmonės dirbs 2-3 mėnesius, jų mėnesinis uždarbis bus gana nemažas. Tačiau įmonių pajamos pasibaigus vasarai smarkiai sumažėja, todėl vidutinė alga išeina nedidelė, nes viešbučiai daliai darbuotojų moka ją ištisus metus.
Šilto vandens kubinis metras Neringoje kainuoja beveik 10 eurų. Išlaidos didžiulės, o kai dar sezonas trumpas, natūralu, kad išauga ir paslaugų kainos, ir didesnes algas mokėti sunku.
Kita bėda, kad verslui Neringoje labai sunku renovuoti pastatus, sukurti visus metus poilsiautojus galinčią vilioti infrastruktūrą, nes tenka be galo daug vargti gaunant leidimus. Tačiau jei mums pavyktų įrengti SPA centrus, pro kurių langus matytųsi marios ar jūra, važiuotų pas mus žmonės ir žiemą.
Kai verslui 27 metus neleidžiama griuvėsių vietoje statyti jūros terapijos centrą, kaip galime konkuruoti su užsienio kurortais? „Radisson Blu“ viešbučių tinklas jau 12 metų tvarko teritorijų planavimo
dokumentus ir pabaigos vis nematyti.
Juodkrantėje vienas verslininkas prieš 20 metų nusipirko žvejų sandėlį,norėdamas pastatyti viešbutuką ir imtis pramoginės žvejybos. Sandėlis visiškai sugriuvo, o jį pirkęs asmuo gyvena jau Norvegijoje, ten taip pat saugotinoje teritorijoje pasistatė viešbutį ir vilioja lietuvius atvykti pas jį pažvejoti.
Vienas neringiškis nuvyko į Ispaniją, kurorto centre nusipirko pastatą ir nuėjęs į savivaldybę, nemokėdamas ispanų kalbos per dvi savaites gavo statyboms leidimą. Jis jau kalba, kad mes verslą Lietuvoje ir perkels į Ispaniją.
Akivaizdu, kad reikia keisti teisės aktus, kuriais viskas draudžiama. Pavyzdžiui, Neringoje infrastruktūros objektams labai trūksta ir plotų, nes dėl talibiškų draudimų neleidžiama nukirsti jokio medžio.
– Ar bėda tik talibiški įstatymai?
– Dar reikėtų skubiai atleisti vien draudimais mojuojančius valdininkus ar net panaikinti jų įstaigas. Nors kalbama apie viršininkų rotaciją, Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje sėdi ta pati ponia, nes
peršokimo iš viršininkės į pavaduotojos kėdę, kaip suveikė Rūta Baškytė, nepavadinsi jokia rotacija. Ji toliau štampuoja raštus: „Nieko negalima!“
Kai reikalaujama griauti tai, kas buvo leista statyti, visiškai kvaila, net jei ir galima įžvelgti kokio nors valdininko klaidą išduodant leidimus. Man regis, kad taip nutinka dėl aplinkos sergėtojų ambicijų,
o ne bijant, kad bus padaryta žala saugotinai teritorijai.
– Premjeras Saulius Skvernelis lyg ir žada, kad kurortų savivaldybės kitais metais sulauks daugiau pinigų. Iš kokio šaltinio tikitės būti geriau finansuojami?
– Apie tai dar tik diskutuojama. Kurortų problemos šiek tiek skiriasi, nors visais atvejais joms spręsti trūksta lėšų. Mums galėtų palikti dalį PVM ar skirti tikslinį finansavimą svarbiems mūsų projektams.
Pavyzdžiui, Neringoje būtina tvarkyti marių krantines. Jos reikalingos ne vien poilsiautojams vaikštinėti – nesutvirtintus krantus Kuršių marios tiesiog išplauna. Ilgainiui arti vandens esantys namai net gali
būti pasemti.
Krantinių sutvarkymas kainuotų apie 15 mln. eurų, bet tai ilgalaikis, net dešimtmetį truksiantis projektas, todėl per metus pakaktų skirti ir 1,5 mln. eurų.
Tačiau tam reikia nutarti, kad kurortai yra Lietuvos prioritetas, o kol kas eina kalba tik apie regionus. Bet ar nepadaryta klaida pasirenkant prioritetu visus regionus? Juk daugybė savivaldybių už ES lėšas nutiesė vandentiekio vamzdžius, bet nėra kam prie jų prisijungti, nes žmonės išsivažinėjo.
Esu įsitikinęs, kad neperspektyvių regionų savivaldybėms skirti milijonai jau yra užkasti į žemę ir iš jų neišaugs joks pelno vaisius kraunantis medis.
Latvija elgiasi gudriau – parengė pajūrio miestų programą ir juos finansuos prioritetine tvarka, o tai reiškia, kad rems turizmą, kurortų plėtrą.
– Ar konkuruojantys dėl poilsiautojų Lietuvos kurortai laikosi vieningai ir netampo finansavimo paklodės kiekvienas į savo pusę?
– Ekonomikos forume su Baltarusija diskutavome, kad ne tik Lietuvos kurortai neturėtų konkuruoti tarp savęs, bet net ir reikėtų vienyti jėgas su baltarusiais, latviais, estais, nes tarptautinėje turizmo
rinkoje esame labai smulkūs žaidėjai.
Mes galėtume kurti ir bendrus rinkodaros bei paslaugų paketus, o jei pavyktų jais sudominti tokių šalių kaip Kinija, Rusija ar Vokietija turistus, poilsiautojų pakaktų visiems regiono kurortams. Turime kuo
plačiau skleisti žinią, kiek daug įdomybių galima rasti mūsų šalyse.
Lietuvos kurortų privalumas – sveikatinimo paslaugos. Jų kokybe jau nenusileidžiame Vakarams, o kainos dar gerokai žemesnės.
– Ar kurortams nepakenks PVM lengvatos viešbučiams panaikinimas?
Aišku, kad išaugus viešbučių mokamo PVM tarifui, gali tekti kelti ir paslaugų kainas, o tai atsilieptų turistų srautams, todėl raginčiau valstybę dar gerai paskaičiuoti, ar protinga didinti šį mokestį.
