Jau nuo šių metų pradžios darbo santykiai turėjo būti reguliuojami vadovaujantis naujuoju DK, nes dar pernai rudenį jį priėmė ankstesnės kadencijos parlamentarai. Tačiau šis Seimas nusprendė šio kodekso įsigaliojimą atidėti pusmečiui, esą tam, kad būtų labiau apsaugoti samdomi darbuotojai.
Ar po dar vieno svarstymų pusmečio DK gerokai pasikeitė? Atsakymai į šį klausimą labai skiriasi.
Pasak dalies socialdemokratų, šios kadencijos Seimo pataisos nėra esminės ir DK galėjo įsigalioti jau nuo šių metų pradžios, pamažu taisant kai kurias jo nuostatas. Tiesa, iš naujojo jų lyderio G.Palucko kalbų buvo galima pamanyti, kad ši partija iš viso gali pasisakyti prieš naująjį kodeksą.
Bet jokio maišto neįvyko – socialdemokratai vieningai balsavo už naująjį DK, net vieningiau nei „valstiečiai“. Bet anksčiau už naująjį DK pasisakę konservatoriai pakeitė nuomonę ir dauguma jų susilaikė.
Žinoma, praktinės reikšmės tai neturėjo, nes balsų šiam teisės dokumentui priimti buvo per akis.
Kita vertus, politikai balsuodami siuntė ir signalus rinkėjams – nors DK ir priimtas, jis vis dar vertinamas prieštaringai ir, matyt, politinės grumtynės dėl jo nuostatų tęsis ir ateityje, ypač žinant, kad net patys valdantieji kalba, jog jos dar bus persvarstomos naujai perrinktoje Trišalėje taryboje.
Profesinių sąjungų lyderiai, pernai reikalavę, kad DK įsigaliojimas būtų atidėtas, šiandien aiškina, jog per pusmetį daug ką pavyko pataisyti ir dabartinės jo nuostatos palankesnės dirbantiems nei ankstesnio varianto. Tačiau iš tiesų didelių pokyčių nematyti.
Daugiau garantijų profesinės sąjungos išpešė sau – atsirado įpareigojimas sudaryti savotiškus „neliečiamųjų“ sąrašus, į kuriuos įtrauktų darbuotojams atstovaujančių asmenų nebūtų galima atleisti, bloginti jų darbo sąlygų.
Taip pat sustiprinta streikuojančių darbuotojų apsauga – per streiką darbdaviai negalės jų pakeisti kitais asmenimis, išskyrus atvejus, kai būtina garantuoti minimalių paslaugų teikimą.
Valdantieji žada profesinėms sąjungoms, kad bus išplėsta ir Trišalės tarybos įtaka sprendžiant, kaip reguliuoti darbo santykius.
Vis dėlto į daugelį prezidentės D.Grybauskaitės pastabų neatsižvelgta – priimtame DK išliko visi svarbiausi anksčiau įrašyti pakeitimai.
Vienas svarbiausių – gerokai sumažinamos išeitinės kompensacijos atleidžiamiems darbuotojams. Pagal senąjį kodeksą, atsižvelgiant į darbo stažą, darbdaviai privalėjo išmokėti nuo 1 iki 6 mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio kompensaciją, o dabar ji sumažinta iki 0,5–2 mėnesių algos išmokos.
Atsiranda ir naujovė – bus įkurtas Ilgalaikio darbo išmokų fondas, iš kurio atleistam darbuotojui neįsidarbinus per 3 mėnesius, atsižvelgiant į stažą, bus mokama 1–3 mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio kompensacija. Be to, socialinio draudimo nedarbo išmoka galės būti mokama iki 9 mėnesių.
Taip pat iki 2 savaičių sutrumpinamas mažiau nei metus dirbančio darbuotojo įspėjimo apie atleidimą terminas ir iki 1 mėnesio, jei jis įsidarbino anksčiau nei prieš metus. Anksčiau šis terminas siekė 2–4 mėnesius.
Dar viena naujovė – dabar bus galima ir kone iš karto – per tris dienas atleisti darbuotoją, bet tuomet darbdavys privalės išmokėti net šešių vidutinių atlyginimų dydžio išeitines išmokas.
Didesnio darbo santykių lankstumo siekiama naujajame DK leidžiant sudaryti terminuotąsias sutartis ir dėl nuolatinio darbo, bet ne ilgiau nei dvejiems metams, o tokių sutarčių įmonėje negalės būti daugiau nei 20 procentų.
Be to, leistino darbo su viršvalandžiais laikas per 7 dienas ilginamas nuo 48 iki 60 valandų, o maksimalus viršvalandinis darbas per metus galės siekti 180 valandų – 60 valandų daugiau kaip anksčiau.
Darbdavių atstovai ir dalis ekonomistų teigia, kad tokie pakeitimai darbo santykių nepadarys lankstesnių ir Lietuva tarptautiniuose reitinguose aukštai nepakils, bet pripažįsta: naujo kodekso laukiantiems investuotojams bus pasiųstas teigiamas signalas.
Buvęs socialdemokratų lyderis ekspremjeras A.Butkevičius tvirtina, kad Lietuva jau ir taip smarkiai pavėlavo tik dabar pakeitusi darbo santykių reguliavimą. Bet jis pats skaudžiai sumokėjo už tai, kad propagavo naująjį DK, kurį jo politiniai oponentai vadino per daug liberaliu.
Tai buvo viena svarbiausių socialdemokratų pralaimėjimo Seimo rinkimuose priežasčių. „Valstiečiai“, ko gero, pasimokė ir, pusmečiu pratęsdami diskusijas dėl naujojo DK, pasiekė, kad profesinės sąjungos dabar jam iš esmės jau pritartų. Tai sukūrė kiek palankesnę visuomeninę atmosferą, nors esminių pataisų per šį laiką ir nebuvo padaryta.
DK priėmimo vingiai – perspėjimas visiems politikams, kad imantis kokių nors reformų, pertvarkų, draudimų būtina įtikinti bent jau didelę dalį visuomenės, jog tai duos naudos, antraip už buldozeriu prastumtus, žmones piktinančius įstatymus jie sumokės brangiai.
