Tyrimas: vartojimo paskola – normali praktika, padedanti geriau gyventi

Lietuvių nuotaikos dėl asmeninių finansinių srautų – optimistiškos: visuomenės apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai aktyviai skolinasi ne tik būstui ar automobiliui įsigyti, bet ir vartojimo reikmėms – kas antras respondentas nurodė šiuo metu turintis aktyvią vartojimo paskolos sutartį. Finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad galimybė pagerinti gyvenimo kokybę skolintomis lėšomis aktualiausia 18-29 metų žmonėms – šiuo metu vartojimo paskolas turi 59 proc. šios grupės atstovų, 30-39 m. – 42 proc., 40-49 m. – 50 proc. apklaustųjų. Dažniausiai vartojimo paskola imama baldams ar buitinei technikai įsigyti, būsto remontui, būtinoms kasdienėms išlaidoms ar automobiliui finansuoti.

 Tyrimą inicijavusios bendrovės „Mokilizingas“ komercijos vadovo Sauliaus Kuliešiaus teigimu, vartojimo paskola užima gana svarbią vietą lietuvių asmeniniame ir šeimos biudžete.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Tyrimą inicijavusios bendrovės „Mokilizingas“ komercijos vadovo Sauliaus Kuliešiaus teigimu, vartojimo paskola užima gana svarbią vietą lietuvių asmeniniame ir šeimos biudžete.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 20, 2017, 1:13 PM, atnaujinta Jun 20, 2017, 1:19 PM

Dažniau skolinasi daugiau uždirbantys

„Mokilizingo“ tyrimo duomenimis, galimybė pasiimti paskolą vartojimo poreikiams tenkinti yra itin aktuali lietuviams – beveik pusė (48 proc.) apklaustųjų teigė kada nors gyvenime turėję tokios patirties, o kas ketvirtas (24 proc.) jų teigė skolinęsis bent kartą per pastaruosius 2 metus. Patenkinti būtinus poreikius ar pagerinti gyvenimo kokybę skolintomis lėšomis dažniausiai linkę didžiausias pajamas gaunantys lietuviai – net 62 proc. uždirbančių 1001-1300 Eur teigė kada nors turėję vartojimo paskolą. Palyginimui, tarp uždirbančių 301-500 Eur vartojimo reikmėms skolinosi 42 proc. respondentų. Šiuo metu vartojimo paskolą turi beveik pusė (48 proc.) mūsų šalies gyventojų.

Analizuojant lietuvių skolinimosi įpročius paaiškėjo, kad jiems priimtiniau skolintis mažesnes sumas, bet dažniau: apklausos rezultatai rodo, kad per pastaruosius 5 metus lietuviai dažniausiai skolinosi iki 499 Eur – tokie respondentai sudarė 35 proc. visų besiskolinusių; 28 proc. respondentų skolinosi 500-999 Eur, 18 proc. – 1000-2999 Eur, o 19 proc. respondentų paskolos suma siekė daugiau nei 3 tūkst. Eur. 

Tyrimą inicijavusios bendrovės „Mokilizingas“ komercijos vadovo Sauliaus Kuliešiaus teigimu, vartojimo paskola užima gana svarbią vietą lietuvių asmeniniame ir šeimos biudžete. „Nepriklausomai nuo asmens amžiaus ar jo gaunamų pajamų, atsiradus poreikiui įsigyti stambesnį pirkinį ar paslaugą, lietuviai yra linkę ieškoti įvairių finansavimo šaltinių, taip tolygiau paskirstydami planuojamas išlaidas, – teigia S. Kuliešius. – Iš praktikos pastebime ir apklausos rezultatai rodo, kad poreikis pasiskolinti papildomų lėšų gali būti aktualus įvairiose gyvenimiškose situacijose: planuojant vestuves ar atostogas, norint susimokėti už studijas ar įvairius kursus, galų gale, investuojant į savo sveikatą ir grožį – apmokant medicinos paslaugas. Be to, atšilus orams, paskolų sektoriuje jaučiamas pagyvėjimas, nes žmonės suskumba remontuoti būstą, keisti baldus ir buitinę techniką, įsirengti lauko terasas ar įsigyti naują automobilį.“

Jaunimas kelia vestuves ir mokosi, vyresni – remontuoja būstą ir automobilį

Tyrimas atskleidė, kad galimybė pasiskolinti lėšų vartojimui aktualiausia jauniausiai amžiaus grupei – 18-29 metų asmenims. Šiuo metu tokių finansinių įsipareigojimų turi net 59 proc. šios grupės atstovų. Trečdalis (33 proc.) šios amžiaus kategorijos vartojimo paskolų per pastaruosius 2 metus teko vestuvėms ar kitai svarbiai progai apmokėti, 25 proc. – baldams ir buitinei technikai įsigyti, o 20 proc. – studijoms bei mokymams finansuoti. 

„Mokilizingo“ komercijos vadovo teigimu, tokios tendencijos šiandien jau nebestebina. „18-29 metų asmenys priklauso vadinamajai Y kartai, kuri nori gerai gyventi čia ir dabar – ne tik turėti ir pagal savo poreikius įsirengti nuosavą būstą ar iškelti įsimintiną vestuvių šventę, bet ir nuolat mokytis, keliauti bei užsiimti įvairiausiais hobiais. Galimybė pasiskolinti lėšų savo poreikiams patenkinti ir paskolą grąžinti dalimis yra itin aktuali ilgai taupyti ir laukti ne itin linkusiems šios kartos atstovams. Vartojimo paskola jiems tampa netgi savotiška taupymo ir savikontrolės forma – dažniausiai gavę atlyginimą pirmiausia padengiame įsipareigojimus ir suplanuojame kitas būtiniausias išlaidas, ir tik tada paskirstome likusias lėšas kitiems poreikiams patenkinti,“ – teigia S. Kuliešius.

Didžioji dauguma – 35 proc. – respondentų nurodė, kad ėmė vartojimo paskolą baldams ar buitinei technikai įsigyti. 19 proc. vartojimo paskolą panaudojo būsto remontui, 18 proc. apklaustųjų turėjo pasinaudoti vartojimo paskola, kad padengtų būtiniausias išlaidas, 17 proc. už paskolą įsigijo automobilį, o 7 proc. skolintomis lėšomis jį remontavo. 

„Į klausimą, kaip vertina vartojimo paskolas, 30 proc. apklaustųjų atsakė, kad tai yra normali praktika, padedanti geriau gyventi, 26 proc. nurodė, kad tai – gera alternatyva ilgam taupymui, o 27 proc. mano, kad šia finansine paslauga galima naudotis norint įsigyti ne tik būtiniausių prekių. Akivaizdžiai pastebime didėjantį visuomenės sąmoningumą ir  vyraujančias teigiamas paskolų grąžinimo tendencijas: remiantis naujausia Lietuvos banko apžvalga, nepaisant didėjančio skolinimosi aktyvumo, dėl augančių atlyginimų ir mažų palūkanų gyventojai įsiskolinimams padengti skiria vis mažesnę savo pajamų dalį. Lietuvos banko duomenimis, įvairioms paskoloms grąžinti skiriamų pajamų dalis mažėjo jau ketvirtus metus iš eilės ir 2016 m. vidutiniškai sudarė 25,7 proc.“

Planuoja skolintis didesnes sumas

„Mokilizingo“ tyrimo duomenys atskleidė, kad vartojimo paskolos turėtų išlikti gana svarbiu lietuvių finansiniu šaltiniu – vien per artimiausius 2 metus pasiskolinti planuoja 13 proc. apklaustųjų, o 30 proc. dėl to dar nėra apsisprendę. Prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus ketina daugiau vyrų nei moterų – atitinkamai 58 ir 42 proc. Didžiausią dalį tokių gyventojų sudaro aukštesnes pajamas (1001-1300 Eur) gaunantys lietuviai – šioje pajamų grupėje skolintis planuoja beveik kas ketvirtas respondentas (22 proc.).

Tyrimas atskleidė, kad artimiausiu metu turėtų didėti ir vidutinė lietuvių imamos paskolos suma – beveik pusė respondentų (42 proc.), planuojančių imti vartojimo paskolą per artimiausius 2 metus, ketina skolintis didesnę sumą nei pastarąjį kartą. S. Kuliešiaus teigimu, tokius planus galima sieti su optimistinėmis tendencijomis darbo rinkoje ir augančiu lietuvių vidaus vartojimu. 

„Kylantis darbo užmokestis keičia vartotojų poreikius, teigiamai veikia jų perkamąją galią, leidžia optimistiškiau vertinti savo finansines galimybes, todėl lietuvių pirkinių krepšelyje vis dažniau atsiduria brangesnės, geresnės gyvenimo kokybės prekės ar paslaugos, kurias įsigyjant drąsiau prisiimami ir įvairūs finansiniai įsipareigojimai. Tai ypač aktualu aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims, kurie tiki galintys lanksčiau suderinti savo lūkesčius ir galimybes“, –  teigia „Mokilizingas“ komercijos vadovas S. Kuliešius. Pasak jo, tokios tendencijos leidžia prognozuoti, kad artimiausiu metu paskolos vartojimo reikmėms nepraras savo populiarumo, o vidutinė vartojimo paskolos suma ateityje kils. 

Visuomenės nuomonės tyrimą finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ užsakymu 2017 m. kovo 20-31 d. atliko bendrovė „BERENT Research Baltic“. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.