Buvo žemdirbiai – tapo verslininkais
Nuo atsargiai vertinančių pokyčius iki apsiskaičiusių, besigaudančių pasaulinėse tendencijose, kasdieniame darbe naudojančių naujausias technologijas profesionalų – tokį kelią per kelis dešimtmečius nuėjo šalies ūkininkai, sako Audrius Kavaliauskas, žemės ūkio technika prekiaujančios bendrovės „DOJUS agro“ vadovas. Šiemet įmonių grupė „Dojus“ mini 25-erių metų jubiliejų, tad gali įvertinti, kaip pasikeitė šalies ūkininkai per ketvirtį amžiaus.
„Nepriklausomybės pradžioje daugelis žemdirbių tiek elgėsi, tiek apie save galvojo kaip apie tradicinius ūkininkus – gyveno gamtos ritmu, vertėsi tradicine žemdirbyste. Dabar kalbant apie ūkininkus liežuvis neapsiverčia juos vadinti žemdirbiais. Tai verslininkai profesionalai, dirbantys žemės ūkio sektoriuje – toks tiksliausias apibūdinimas ateina į galvą“, – anuos ir šiuos laikus lygina A. Kavaliauskas.
Kas pasikeitė? Ūkininkai tapo profesionalesni ir verslesni. Jie nebesistebi išvydę naujovę, nes yra bent jau girdėję apie ją, o dažniausiai – ir susipažinę, todėl daug drąsiau diegia jas savo ūkiuose, prieš tai įvertinę ekonominę naudą. „Norint įsivaizduoti kaip pasikeitė padėtis šalies ūkiuose, galima pateikti žemės ūkio technikos pavyzdį. Jei prieš dvidešimt metų bendra vakarietiškų traktorių rinka Lietuvoje buvo apie keliasdešimt mašinų, tai šiandien ji sudaro 900-1000. Tai iki 30 kartų daugiau – toks progresas įvyko“, – pokyčių mastus padeda įsivaizduoti „Dojus agro“ vadovas.
Darbas laukuose keičiamas darbu kompiuteriu
A. Kavaliauskas sako, kad vykstant tokiems pokyčiams, ūkininkai vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, o ne laukuose. „Kasdieninis ūkininkų darbas tampa vis labiau išmanesnis, vis daugiau naudojama technologijų. Tas ypač jaučiasi su jaunąją ūkininkų karta, kurie ir kitose srityse, ne tik žemdirbystės, naudoja daug technologijų. Jie tikrai praleis daugiau laiko prie kompiuterio valdydami ūkį, nei vaikščiodami po dirbamus laukus“, – mano pašnekovas.
Ūkininkai šiandienos ūkiuose naudoja automatines vairavimo sistemas, duomenų perdavimo sprendimus, nuotolinę techninę diagnostiką. Nekeista, kad vykstam tokiam progresui, išaugo reikalavimai ir dirbantiesiems – atsirado būtinybė išmanyti techniką ir technologijas, mokėti jas prisitaikyti pagal ūkio specifiką. Jei anksčiau mechanikui buvo svarbu išmanyti mašinos mechaninę dalį, kažkiek suprasti hidrauliką ir elektrą, tai dabar vis svarbiau ir svarbiau išmanyti ir elektroniką, ir programinius dalykus, nes pačiose mašinose vis daugėja išmanių sistemų.
„Visa technika tampa išmani, todėl kuo toliau, tuo labiau svarbesnės tampa su technika dirbančių žmonių žinios. Pavyzdžiui, mūsų serviso darbuotojai nuotoliniu būdu gali pakeisti variklio valdymo programą dirbančiai mašinai. Tas darbas vyksta ne su raktu ir plaktuku, o prie kompiuterio“, – apie pažangą kalba A. Kavaliauskas
Trys poliai, ant kurių laikosi šiuolaikinis ūkis
Šalies ūkiai tapo ne tik išmanesni, tačiau siekdami kuo didesnio efektyvumo, pradėjo specializuotis. Nors dėl specializacijos ūkininkai turi skirtingus poreikius, tačiau iškilo trys pagrindinės gairės, į kurias savo kasdieniniame darbe orientuojasi stambūs šalies ūkininkai. Tai našumas, patikimumas ir kaštų mažinimas.
„Ūkių našumą apsprendžia naudojamos mašinos ir jų parametrai. Kiek pasės, kiek apdirbs, kaip kruopščiai nuims derlių – viskas svarbu. Todėl mes patariame ir konsultuojame, kuri technika geriausiai atitinka ūkio specifiką ir poreikius. Nereikėtų užmiršti, kad mašinas valdo žmonės, todėl mokome, kaip įsigijus naujausią techniką, su ja pasiekti maksimalų našumą“, – sako A. Kavaliauskas.
O kad žinių reikia rodo ir pokyčiai: jei prieš dvidešimt metų 230 arklio galių (AG) traktorius buvo laikomas galingiausiu, tai dabar, pavyzdžiui, standartinės komplektacijos traktorius jau yra 2 kartus galingesnis, nei prieš kurį laiką buvę modeliai. Tas pats su kombainais. Jie tapo kur kas galingesni, našesni, komfortabilesni nei prieš kelis dešimtmečius.
Antras dalykas, kuris labai svarbus ūkininkams – technikos patikimumas. Stambūs ūkininkai dirba griežtu ritmu, jų grafikai sudėlioti iki mažiausių smulkmenų, todėl bet kokie nenumatyti technikos sutrikimai ar rimti gedimai brangiai atsieina. Stengiamasi maksimaliai išnaudoti turimą techniką, todėl prastovų mažinimas yra nuolatinis darbas.
Trečias dalykas – žemos eksploatacinės sąnaudos. Šiandien Lietuvos ūkininkams tenka konkuruoti su pasauline rinka. Todėl gaminamos produkcijos konkurencingumas yra vienas iš svarbiausių uždavinių. Įmonės generalinis direktorius teigia, jog technika sudaro nemažą produkcijos gamybos kaštų dalį, todėl ūkiai stengiasi pasirinkti techniką, kuri naudoja mažiau degalų, išlaiko didesnę likutinę vertę ir užtikrina mažesnius produkcijos gamybos kaštus.
Pasauliniai gamintojai Lietuvoje išbando ateities technologijas
Ūkininkų kasdienybe tampa tokios inovacijos kaip automatinė vairavimo sistema, derlingumo žemėlapiai, kintamos tręšimo normos, kurias vis dažniau galima rasti stambiuose ir vidutiniuose šalies ūkiuose. Tokia išmania technika „apginkluotų“ ūkių Lietuvoje ir Latvijoje yra kelios dešimtys.
„Pavyzdžiui, vienu atsakingiausiu metu, per javapjūtę, kombainas interneto ryšiu yra susiejamas su mūsų aptarnavimo tarnyba ir mes nuotoliniu būdu galime stebėti jo darbą, diagnozuoti gedimus, nustatyti optimaliausius parametrus darbui. Iš duomenų darome analizę ir teikiame pasiūlymus, kaip dar pagerinti technikos darbą ir apmokome ūkininko personalą“, – kaip vyksta darbas pasakoja A. Kavaliauskas. Jis prognozuoja, kad po kelių metų tokiom paslaugom naudosis dauguma stambių šalies ūkininkų. Tačiau čia nesustojama ir žengiama dar toliau.
Į mūsų šalies žemdirbius dėmesį atkreipė ir pasauliniai žemės ūkio lyderiai, kurie bendradarbiauja su šalies ūkininkais, išbandant ateities ūkininkavimo technologijas. Vienas tokių projektų šiuo metu vykdomas su Kėdainių rajono ūkininku. Čia išbandoma išmanioji ūkininkavimo strategija. Ji apjungia tokius dalykus kaip centralizuotą technikos parko valdymą, automatinio vairavimo sistemas, derlingumo žemėlapius, kintamų tręšimo/ purškimo normų sudarymą bei kitus inovatyvius sprendimus. Tai leidžia dar labiau padidinti derlingumą ir sumažinti ūkio valdymo kaštus.
„Taip tiksliosios žemdirbystės principai tampa realybe. Džiugu, kad Lietuvos ūkiai čia tampa lyderiais“, – pasididžiavimo jausmo neslepia „Dojus agro“ vadovas.
