Kokias didžiausias išorines grėsmes įžvelgia Lietuvos verslo atstovai?

 „Citadele“ grupės ekonomistas Martins Abuolinis teigia, kad verslininkų bijomos grėsmės dėsningos.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 „Citadele“ grupės ekonomistas Martins Abuolinis teigia, kad verslininkų bijomos grėsmės dėsningos.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
 „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 29, 2017, 12:23 PM, atnaujinta Jun 29, 2017, 12:26 PM


„Didžiausiomis tiesioginėmis grėsmėmis verslas pirmiausiai laiko galimus mokesčių pokyčius šalies viduje, tačiau jau ima įvertinti ir būsimų pasikeitimų bendrijos rinkoje įtaką. Juodžiausios prognozės, jog paskui Didžiąją Britaniją gali pasekti ir kitos stiprios ES ekonomikos, taip ir liko tik prognozėmis. Kita vertus, bendra rinka yra ir rizikos diversifikavimas, ir buvimas globalios ekonomikos dalimi, todėl tiek geri, palankūs pokyčiai, tiek ir sukrėtimai be pasekmių nepraeina – matome, jog net Lietuvos verslininkai jaudinasi dėl teroro išpuolių kitoje žemyno pusėje, nes šie įvykiai destabilizuoja rinką ir jų efektus jaučiame visi“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė. 
Pasak jos, bendra ES rinka pakeitė tai, kaip verslo sektorius apskritai supranta išorinę riziką – jei anksčiau dominavo lokalūs pavojai, tai dabar daugiau verslininkų bijo tarptautinio terorizmo poveikio ar Trečiojo pasaulinio karo (po 7 proc.) nei kaimyninės Rusijos karinės grėsmės (6 proc.). 


Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad didžiausia verslininkų baimė – ES skilimas – yra suprantama, nes Didžiosios Britanijos pavyzdys įrodo, kad bendrijos susilpnėjimo padariniai mūsų šaliai būtų itin skaudūs. 


Statistikos departamento duomenimis 2016-aisiais 60,7 proc. bendro Lietuvos eksporto teko ES šalims, o jų produkcija sudarė net 71 proc. viso importo į mūsų šalį. Didžiausią eksporto dalį pernai sudarė mechaniniai įrenginiai ir elektros įranga (atitinkamai 14,6 ir 18,4 proc.), mineraliniai produktai (14 proc.), chemijos pramonės produkcija (10,9 proc.).


„Citadele“ grupės ekonomistas Martins Abuolinis teigia, kad verslininkų bijomos grėsmės dėsningos. „Baltijos šalių regionas, turintis tik mažą vietinę rinką, yra labai linkęs vykdyti prekybą už savo rinkos ribų. ES yra pagrindinė Lietuvos eksporto rinka, o jos rolė tampa dar svarbesne turint omenyje Rusijos sankcijas. Todėl išoriniai faktoriai mums daro žymiai didesnį poveikį nei didesnėms šalims, pavyzdžiui, Lenkijai, o bet kokios ES problemos turi labai stiprią įtaką visoms Baltijos šalims“, – aiškina ekonomistas. 


„Spinter tyrimų“ duomenimis,  tarp didesnių išorės grėsmių patenka ir 50 kilometrų nuo Vilniaus, Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė (4 proc.). 

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.