Gan akivaizdu, jog vidutinis populiacijos amžius auga visame pasaulyje dėl gyvenimo kokybės gerėjimo bei pasiekimų technologijų, medicinos ir kitose srityse. Prognozuojama, jog 2050-ais metais gyventojų virš 65 metų, lyginant su šiandiena, padidės dvigubai ir jie sudarys 20 proc. visos žmonijos. Lietuvoje šis augimas yra vienas sparčiausių pasaulyje. Deja, tai nereiškia, kad pas mus ir gyvenimo kokybė auga sparčiausiai. Yra du mažiau kontroliuojami ir sunkiau prognozuojami rodikliai, kurie daro didelę įtaką gyventojų amžiaus vidurkiui – tai gimstamumo ir mirtingumo bei emigracijos ir imigracijos skirtumai
„Eurostat“ duomenimis, 2016 metais Lietuva „prarado“ daugiausiai gyventojų visoje Europos Sąjungoje, jei skaičiuosime praradimą tūkstančiui gyventojų. Statistika iš tikro labai įdomi. Per pastaruosius 12 metų tiek gimstamumas, tiek mirtingumas Lietuvoje yra labai pastovūs. Statistikos departamento duomenimis, per dieną vidutiniškai gimsta apie 81-88 kūdikiai bei miršta apie 110-125 žmonės. Tai reiškia, kad dėl natūralios gyventojų kaitos kiekvieną dieną Lietuva netenka apie 22-44 žmonių. Kaip jau minėjau, dydžiai per pastaruosius 12 metų yra pakankamai pastovūs, todėl jei ir buvo bandoma didinti gimstamumą ar mažinti mirtingumą – akivaizdu, kad bandymai nedavė jokių rezultatų.
Su emigracija yra kitaip. Emigruojančių bei grįžtančių gyventojų skaičius svyruoja gan stipriai. Mažiausiai emigravo 2008-ais metais – vidutiniškai 71 žmogus per dieną. Daugiausiai 2010-aisiais – vidutiniškai 228 žmonės per dieną. Atvyksta į Lietuvą gerokai mažiau. Daugiausiai imigrantų Lietuva sulaukė 2014-ais metais – vidutiniškai 67 žmonių per dieną. Visgi skirtumas tarp atvykstančių ir išvykstančių yra gan didelis ir nemažėjantis. Kadangi išvyksta daugiausiai jaunesni gyventojai, jie prisideda prie bendro likusių gyventojų amžiaus vidurkio augimo.
Rolandas Juteika yra DNB Taupymo ir investavimo paslaugų departamento vadovas
