Paprašius išvardinti progresyviausias ūkio šakas, dažniausiai į galvą ateina informacinės technologijos, kosmoso tyrimai ir transporto inovacijos. Šių šakų išradimai yra plačiai nušviečiami ir labiausiai matomi. Tačiau yra viena ūkio šaka, kuri per visą Nepriklausomybės laikotarpį išsiskiria itin aukštais pasiekimais, bet liko dėmesio šešėlyje – tai žemės ūkis.
Įmonių grupės DOJUS, šiemet švenčiančios 25-erių metų jubiliejų, vadovas Donatas Dailidė sako, kad vis mažiau žmonių savo veiklą ir gyvenimą tiesiogiai sieja su Lietuvos kaimu ir jame vykdoma žemės ūkio veikla. Apskritai jame miestiečiai vis rečiau lankosi. Todėl šią sritį ir joje dirbančius žmones vis dar gaubia nepagrįstos stereotipinės nuostatos, nors faktai rodo ką kitą.
Jau primirštas virsmas
„Per Nepriklausomybės laikotarpį žemės ūkis iš visų ūkio šakų progresavo bene sparčiausiai. Iš sovietmečio paveldėjome praktiškai sunaikintą žemdirbystės sektorių, kurio įvairių kultūrų išdirbiai buvo kelis kartus mažesni nei pasaulinės normos.
Šiandien pasauliniai technikos gamintojai lietuvių ūkininkus renkasi kaip partnerius išbandyti naujausią techniką ir progresyviausius ūkininkavimo metodus“, – teigia DOJUS vadovas.
D. Dailidė, pats baigęs studijas prestižinėje INSEAD verslo mokykloje, sako, kad esminė priežastis, kodėl įvyko proveržis žemės ūkyje, yra ūkininkų inovatyvumas ir gebėjimas keistis bei vis daugiau savo veikloje naudojami intelektiniai produktai. Jis vardina aplinkybes, kurios leido ūkininkams pasiekti tiek daug.
Vyksta intensyvi ūkių plėtra
Šalies ūkininkai nestoviniuoja vietoje. Vien per paskutinius penkerius metus ūkininkų valdų dydis išsiplėtė beveik 250 tūkst. hektarų – tai reiškia, kad toks plotas naujai buvo įsisavintas ir pritaikytas žemės ūkio veiklai.
Antra tendencija – ūkiai stambėja.
„Galima sakyti, kad žemės ūkyje lieka darbščiausi ir išmaniausieji, ir tai yra tiesa. Tačiau tokia tendencija turi ir kitą iššūkį, su kuriuo, mano nuomone, ūkininkai puikiai tvarkosi – stambėjant ūkiams vis daugiau ūkininkų turi užsiimti ūkio valdymu ir vadyba. Tam reikia ekonomikos, rinkų, informacinių technologijų ir kitų sričių žinių išmanymo“, – sako DOJUS vadovas.
Demografiniai iššūkiai skatina kartų kaitą
Visa Lietuva susiduria su demografiniais iššūkiais, žemės ūkis – ne išimtis. Remiantis leidinio „Lietuvos žemės ūkis: faktai ir skaičiai“ duomenimis, šiuo metu vos tik 12 proc. ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų, o gausiausia ūkininkų grupė (45 proc.) yra vyresni nei 60 m.
„Šiuo metu žemės ūkyje vyksta kartų kaita – ūkius perima vaikai ar anūkai. Jaunesni žmonės turi daugiau energijos, bet vyresni yra sukaupę neįkainojamos patirties – jos perdavimas ir yra didžiausias iššūkis.
Vis daugiau ūkininkų naudoja technologinius sprendimus, kurie palengvina patirties ir ūkio perdavimą: pasinaudojant išmaniosiomis technologijomis naujasis ūkio savininkas gali turėti visus aktualius duomenis: sėjomainos bei derlingumo dokumentaciją, tręšimo statistiką ir kt. Todėl verslo perdavimo procesai tampa lengvesni ir vyksta sklandžiau“, – sako D. Dailidė.
Ūkininkai trokšta žinių ir siekia išsilavinimo
Šiandiena ūkininkams neužtenka vien išmanyti žemdirbystės procesus. Reikia priimti sprendimus, kurie yra esminiai ūkio egzistavimui: kas turi paklausą, kokios yra vienos ar kitos žaliavos auginimo perspektyvos, pasirinkti patikimus tiekėjus ir žaliavos supirkėjus. Todėl daugėja ūkininkų, kurie turi akademinį ar profesinį žemės ūkio išsilavinimą – šiuo metu kas penktas ūkininkas turi išsilavinimą žemės ūkio srityje.
„Per dešimt metų tarp ūkininkų trečdaliu sumažėjo asmenų, turinčių minimalų profesinį išsilavinimą – akivaizdu, dirbantieji aktyviai mokosi, stengiasi praktines žinias praturtinti teorinėmis, plėsti akiratį. Daugelis ūkininkų renkasi akademines studijas, kiti savo žinias gilina įvairiuose su žemės ūkio sritimi susijusiuose seminaruose. Štai „DOJUS agro“ organizuojamose lauko dienose, seminaruose apie išmanųjį ūkininkavimą ir technikos išnaudojimą visu 100 procentų, sulaukiame gausaus lankytojų būrio. Ūkininkai itin aktyviai uždavinėja klausimus ir pasižymi žingeidumu“, – patirtimi dalinasi D. Dailidė.
Taikomas išmanusis ūkininkavimas
Įmonių grupės DOJUS vadovas pabrėžia, kad ūkininkui informacinių technologijų valdymas tampa kritine kompetencija.
„Į ūkininkų gyvenimą ateina daug technologijų, ir jų tik daugės. Per dešimt metų šalies ūkiuose traktorių, kombainų ir savaeigių mašinų padaugėjo net 100 tūkst. (duomenys iš „Lietuvos žemės ūkis: faktai ir skaičiai“). Ne veltui naudojami tokie terminai kaip išmanusis ūkininkavimas ir tikslioji žemdirbystė, kurie nusako, kad ūkininko sprendimai remiasi tiksliai apskaitomais duomenimis ir informacija“, – pasakoja D. Dailidė.
Pavyzdžiui, šiuolaikinė technika, tokia kaip traktoriai ir kombainai, yra virtę IT duomenų bazėmis. Iš jų galima sužinoti, kiek kiekviename ūkio taške yra produkcijos išdirbis, koks yra technikos apkrovimas, kokios yra kuro sąnaudos ir našumas.
„Mūsų šalies žemdirbiai aktyviai naudojasi tokiais sprendimais. Esame net sulaukę ne vieno prašymo iš mūsų atstovaujamų pasaulinių gamintojų padėti užmegzti kontaktą su vietos ūkininkais, kad čia būtų atliekami pilotiniai tyrimai – tai Lietuvos žemės ūkio įvertinimas“, – sako D. Dailidė.
Ne tik ūkininkas, bet ir verslininkas
Žemės ūkio veikla itin priklauso nuo gamtos įnorių ir išdaigų. Tą supratę šalies ūkininkai stengiasi valdyti riziką, todėl ne vienas stengiasi šalia pagrindinės žemės ūkio šakos, kurią jau vysto (pvz: augalininkystė) užsiimti ir kita: gyvulininkyste, nišinių kultūrų auginimu, uogininkyste ir pan. Dalis jų imasi papildomų verslų, kurie susiję su žemės ūkiu ar jų auginama produkcija.
Šalies ūkiuose statomos saulės elektrinės, vėjo malūnai ir biojėgainės. Įsikūrę gražesnėse vietose nusprendžia priimti svečius ir taip pradeda kaimo turizmo verslą. Treti nusprendžia ne tik parduoti pieną supirkėjams, o ir patys gaminti sūrius ir juos pardavinėti ar imtis kitos savo auginamos produkcijos tiesioginių pardavimų.
„Ūkininkai tapo ne tik žaliavų tiekėjais, bet ir gamintojais – ne tik žemės ūkio produkcijos, bet ir energijos, kaimo turizmo vystytojais. Orientacija į aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą rodo Lietuvos žemės ūkio brandą ir vis didesnę ūkininkų reikšmę šalies ekonomikoje“, – teigia D. Dailidė.
