Vyriausybė jau pritarė tokiam Finansų ministerijos parengtam pasiūlymui. Seimo vicepirmininkė R.Baškienė tikino, jog pataisos gali būti priimtos jau kitą savaitę, kad prezidentė D.Grybauskaitė spėtų pasirašyti ir jos įsigaliotų nuo spalio 1 dienos.
Ginčytis, ar tokia lengvata teisinga, galima iki nukritimo. Taip buvo daroma anksčiau, taip bus ir šįsyk. Iš tiesų ja naudojasi ne vien mažas pajamas gaunantys asmenys. Taip pat keista, kad individualiuose namuose malkas ar kitokį kurą deginantys gyventojai moka 21 proc. PVM, tuo metu daugiabučiuose įsikūrusieji bent iki kitų metų tikriausiai mokės 9 procentus.
Yra ir kitų labai svarbių klausimų. Atrodo keistai, kai įstatymas, kuris svarbus šimtams tūkstančių žmonių, tampa partijų mainų objektu, o keičiamas gali būti kas kelis mėnesius.
Tuomet norom nenorom ima kirbėti mintis, kas ateityje dar taps politinio turgaus preke.
Be to, PVM centralizuotai tiekiamai šilumai juk yra mokestinis įstatymas. O tokiems Lietuvoje galioja kitokia tvarka nei kitiems teisės aktams. Jau seniai nustatyta, kad mokesčiai gali būti kaitaliojami ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki jų įsigaliojimo datos.
Kaitaliodamas PVM lengvatą šildymui Seimas nekreipė į tai jokio dėmesio: ji buvo panaikinta nuo liepos, nors sprendimą parlamentarai priėmė tik gegužę. Dabar lengvatą ketinama sugrąžinti praėjus vos kelioms dienoms po balsavimo.
Maža to, kad tai rodo Seimo teisinį nihilizmą, – tokie procesai kelia grėsmę ir pačioms pataisoms.
Kas nutiktų, jeigu grupė parlamentarų nuspręstų, kad jos priimtos pažeidžiant, pavyzdžiui, Teisėkūros pagrindų įstatymą, ir kreiptųsi į Konstitucinį teismą? Būtų visiška painiava ir chaosas.
Antai Finansų ministerija rekomenduoja Seimui nesvarstyti pasiūlymo nuo kitų metų taikyti lengvatinį 5 proc. tarifą visiems nekompensuojamiems receptiniams vaistams, nes tai esą mokestinis pakeitimas, kuriam įsigalioti reikia pusmečio. Dvejopi standartai – akivaizdūs. Arba, kaip feisbuko paskyroje pažymėjo apžvalgininkas Š.Sabaitis, teisinė šizofrenija.
Negana to, pataisas palaiminusi Finansų ministerija dar nelabai žino, iš kur teks paimti pinigų atsirasiančiai skylei užlopyti. O ji ne tokia ir maža – sugrąžinta lengvata biudžetui atsieis apie 11 mln. eurų. Tiesa, daugelis politikų dar prieš sesiją teigė palaikysiantys tokią pataisą – mat biudžetas darosi vis pilnesnis.
Socialdemokratų lyderis G.Paluckas aiškino, kad biudžetas yra perteklinis, – surenkama daugiau, nei planuota. Tik pertekliumi galima laikyti nebent tokią padėtį, kai pajamos viršija išlaidas, o Lietuvoje, skirtingai nei Vokietijoje, kol kas taip nėra.
Tiesa, finansų ministras V.Šapoka pažadėjo, jog Seimui pirmą kartą bus teikiamas biudžeto be deficito projektas. Anot valdančiųjų, kitąmet valstybės pajamos turėtų viršyti išlaidas bent keliomis dešimtosiomis procento.
Tai būtų svarbus lūžis. Tik yra du nežinomieji. Pirmiausia, Finansų ministerija gali parengti tokį projektą, tačiau neįmanoma garantuoti, kad būtent jis bus palaimintas Seime.
Antra, nors ekonomikos augimo tempas kol kas yra spartus, nuo 2018-ųjų ketinama atlikti mokesčių pertvarką, tad tiksliai nuspėti, kaip ji paveiks biudžeto pajamas, itin sudėtinga.
Juolab kad pokyčių, kurie turėtų būti laiminami tvirtinant biudžetą, numatoma nemenkų. Iki šiol galiojusius lengvatinius PVM tarifus (5 ir 9 proc.) siūloma keisti kitokiais – 5 ir 15 proc. Galima spėti, kad vėl daugiausia ginčų sukels šildymas. Mat „valstiečiai“ norėtų, kad nuo kitų metų centralizuotai tiekiamai šilumai būtų nustatytas 15 proc. tarifas, tuo metu socialdemokratai ir konservatoriai linkę palikti 9 proc.
Bet net patys „valstiečiai“ šiuo klausimu nėra vieningi. Antai pagal šios partijos sąrašą į parlamentą patekęs buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas, o dabar – Seimo Energetikos komisijos vadovas V.Poderys pripažino, kad frakcijoje šiuo klausimu yra įvairių nuomonių. Anot jo, jei valdžiai nepavyktų įteisinti 15 proc. tarifo, gali būti svarstoma, kad ir kitais metais PVM šildymui sieks 9 proc.
Taip pat visiškai neaišku, ar dienos šviesą išvys pataisa, pagal kurią nekompensuojami receptiniai vaistai būtų apmokestinti 5 proc. tarifu. Tokį patį mokestį ketinama nustatyti knygoms, periodiniams leidiniams bei keleivių vežimo paslaugoms. O PVM viešbučiams valdantieji nusiteikę padidinti iki 15 procentų.
Šiems projektams patekus į Seimą vėl turėtų prasidėti politinis turgus, todėl tiksliai prognozuoti, kam ir kokie tarifai bus taikomi, kol kas labai sudėtinga.
Būtent dėl to sunku ir griežtai patvirtinti, kad kitąmet biudžeto deficito tikrai nebeliks.
Kad ir kaip būtų, siekis pagaliau išlaidas sulyginti su pajamomis yra tikrai pagirtinas. Tačiau kartu Seimas turėtų vieną sykį ir ilgam apsispręsti dėl centrinio šildymo apmokestinimo, nes tai, kas vyksta šiais metais, jau primena tragikomediją.
