S.Gentvilas: „Visuotinis turto deklaravimas – biurokratizmas”

„Valstybė iš žmogaus informacijos turi prašyti tik vieną kartą“ – toks turėtų būti visuotinis viešojo sektoriaus ir žmogaus principinis santykis. Tačiau vietoje to, kad gyventojams leistų dirbti ir mėgautis gyvenimu, valdantieji planuoja visus pilnamečius gyventojus priversti kasmet deklaruoti turtą.

Tuo tarpu visuotinis turto deklaravimo pareikalaus milijonų darbingų valandų iš mūsų gyventojų, šimtų naujų mokesčių inspekcijos darbuotojų tik kam, kad surinktų dar kartą jau ir taip turimą informaciją?<br>D.Umbraso nuotr.
Tuo tarpu visuotinis turto deklaravimo pareikalaus milijonų darbingų valandų iš mūsų gyventojų, šimtų naujų mokesčių inspekcijos darbuotojų tik kam, kad surinktų dar kartą jau ir taip turimą informaciją?<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Simonas Gentvilas

Sep 28, 2017, 1:38 PM

2 000 000. Tiek pilnamečių gyventojų kasmet papildomai privalės kreiptis į mokesčių inspekciją. 100 000 teisėjų, advokatų, politikų, kandidatų į politikus, valstybės įmonių vadovų jau privalo, pagal įstatymą, deklaruoti turtą. Ir visas šis turto deklaravimas bus bereikšmis, nes valstybė jau ir taip turi visą informaciją.

Valdantieji turi itin trumpą atmintį. Praeitą ketvirtadienį (rugsėjo 21 d.) inicijuojamas viešojo administravimo įstatymo pakeitimas ir įvedama nauja biurokratizmo frazė. Konkrečiau: „Viešojo administravimo subjekto reikalavimas pateikti dokumentus ir informaciją, kurie jau yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, laikomas biurokratizmu“. Po savaitgalio, antradienį (rugsėjo 26 d.), Seimo valdantieji paskubom pritaria visuotiniam turto deklaravimui. Geresnio praktinio biurokratizmo, įvelsiančio 2 milijonus gyventojų, neįmanoma atrasti. Kodėl?

Informaciją apie turtą ir jo savininkus valstybė kaupia įvairiais pavidalais registruose ir įpareigojamais bankams, ir kredito unijoms informuoti inspekciją. Informacija apie nekilnojamąjį turtą, žemę ir juridinius asmenis kaupia VĮ „Registrų centras“, apie transporto priemones – VĮ „Regitra“. Visos paskolos grynais virš 3 000 eurų turi būti privalomai įformintos pas notarą. Negrynosios paskolos mokesčių inspekcijai matomos bankų teikiamuose duomenyse. Dar daugiau, jei bet kurio Lietuvos banko ar unijos sąskaitoje turite 5 000 eurų, arba per metus sąskaitoje apsisuko 15 000 eurų, kredito įstaigos privalo tiesiogiai informuoti VMI. Jei gyventojas pinigus laiko grynaisiais, valstybė buvo leidusi deklaruoti juos iki 2004 metų. Tada buvo užbrauktas amnestijos brūkšnys.

Ikiteisminius ir mokestinius tyrimus atliekančios valstybinės organizacijos turi teisę tiesiogiai reikalauti informacijos iš valstybinių registrų, bankų ir kitų kredito institucijų. Resursus būtina sutelkti į šių organizacijų tyrimų pajėgumą.

Tuo tarpu visuotinis turto deklaravimo pareikalaus milijonų darbingų valandų iš mūsų gyventojų, šimtų naujų mokesčių inspekcijos darbuotojų tik kam, kad surinktų dar kartą jau ir taip turimą informaciją?

Aš tai vadinu biurokratizmu.

LR Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Aplinkos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.