„Nežinau, iš kur politikai traukia tas mintis, kad mažmeninė prekyba yra nenormaliai pelningas verslas. Žinoma, yra visokių įmonių, bet vidutiniškai pelningumas yra dešimt procentų. Prekybininkai kuria vertę ir žmonėms atneša naudą, kai tai išaiškinsime, tai sumažės visos iniciatyvos kurti valstybines parduotuves ir panašiai“, – kalbėjo jis.
Savo pranešime, pavadintame „Valdiški užmojai prekybos sektoriuje: daug triukšmo, mažai naudos“ ekonomistas negailėjo kritikos politikų ketinimui įvesti tam tikrą maisto apmokestinimą, vadinamąjį „smaližių mokestį“.
„Jei bus sugalvota apmokestinti nors vieną saldų gazuotą gėrimą, kurio pavadinimas politikams kelia siaubą, bijau, kad ties tuo nebus sustota“, – teigė pranešėjas. Jis sakė ir kad apeliuoti į sveikatos sistemos patiriamas išlaidas, kuomet reikia gydyti nesveiko gyvenimo pasekmes, nėra svaru, juk mokesčius visi moka ne nuo rizikos susirgti, o nuo gaunamo atlyginimo.
Kiek iš tiesų augtų kaina?
„Sakoma, „tu pats nesupranti, kaip valgydamas bandeles sau pakenki, tad mes už tave nuspręsime, kada, kiek ir kokias bandeles tu valgysi“. Kiek padidinus produkto kainą sumažės vartojimas? Skirtingi tyrimai pateikia skirtingus rezultatus, kiek padidinus prekės kainą, kiek iš tiesų kris vartojimas. Įsivaizduokite, jei būtų apmokestinti visi gaivieji gėrimai, kurie prasideda raide „C“, tada žmones rinktųsi tą, kuris prasideda raide „P“, bet jei būtų apmokestinti visi gazuoti gėrimai, ar nustotų iš viso juos vartoti“, – apie vartotojų mąstymą kalbėjo Ž. Šilėnas ir pabrėžė, kad daug kas kas priklauso nuo to, ar produktas, kurio kaina kyla, vartotojui yra būtinybė.
Jei norima pasiekti, kad žmonės vartotų mažiau vienų ar kitų produktų, anot pranešėjo, jie turėtų brangti reikšmingai, tačiau tai būtų skaudus kirtis mažas pajamas gaunantiems pirkėjams.
Tyrimai rodo, kad keičiantis kainomis ir mitybos įpročiams pirkėjai linkę keisti savo prekių krepšelį – vienos rūšies mėsą keičia kita, renkasi kitus pieno produktus.
„Jei gazuotų gėrimų kainos išaugtų dvigubai, žmonės pirktų šešiolika procentų daugiau daržovių. Šis tyrimo rezultatų pavyzdys rodo, kad kainos pokytis turi būti labai didelis“, – kalbėjo Ž.Šilėnas ir priminė, kad jei Lietuvoje būtų pradėti taikyti drastiški mokesčiai, gyventojai tiesiog dažniau vyktų apsipirkti į kaimynines šalis.
Sūris ir vynas valdiškoje parduotuvėje
Ž.Šilėnas priminė ir „valstiečių“ siūlomų specializuotų alkoholio parduotuvių idėją.
„Pagal taip, kaip žmonės uždirba, tai pas mus prekių įperkamumas seniai viršijo Skandinavijos lygį – vidutinis danas gali nusipirkti kur kas daugiau alkoholio, nes juk jo atlyginimas nepalyginamai didesnis“, – kalbėjo pranešėjas ir pridūrė, kad Lietuvoje siūlomi suvaržymai gerokai griežtesni nei Skandinavijos šalyse.
„Atsiradus specializuotoms parduotuvėms atsiranda ir korupcijos grėsmė. Net šventai atrodančioje Švedijoje už patekimą į šitą monopoliją būta korupcijos atvejų, tad įsivaizduokime, kas nutiktų Lietuvoje. Antroji grėsmė, ar nebus taip, kad specializuotos parduotuvės iš pradžių bus tik alkoholiui, o paskui pas juos ateis ūkininkai ir sakys, kad sūris prie vyno tinka?“ – ironizavo Ž.Šilėnas ir patikino, kad mažos parduotuvės iš maisto prekių parduotuvių gali persiorientuoti į alkoholio parduotuves.
